Raniero Cantalamessa, OFM Cap

Kodėl krikščionys tiki į Trejybę? Ar nepakankamai sunku patikėti jau vien Dievo buvimu, kad dar pridedamas ir galvosūkis, jog jis yra „vienas ir triasmenis“?

Jeigu Bažnyčia privalo ištyrinėti laiko ženklus Evangelijos šviesoje, tai ne tam, kad pritaikytų „laikams“ ligšiol galiojusius vaistus ir taisykles.

„Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios“ (Apd 2, 4). Visos Sekminės slypi šioje vienoje eilutėje! Tai iššūkis mums, nes mes pernelyg dažnai ją tik perbėgame akimis ir nuskubame toliau. 

Šio klausimo šaknis dar nebuvo pasiekta. Tad klausimas iškilo kitokiu pavidalu: Kodėl Jis mirė už mūsų nuodėmes?

Kaip mūsų visuomenė gali suvokti kryžiaus slėpinį, visa kur priešindama kryžiui malonumą? Daugelis žmonių pasaulyje tiki, kad malonumas pagaliau „išvaduotas“ nuo neteisingų prietarų.

Visa šiuolaikinė kultūra manosi stojanti Jėzaus pusėn prieš Tėvą, tai vyksta tokiu mastu, kad mes pasiekiame vadinamąją „Dievo mirties teologiją“. Atrodo, kad žmonija išties užmušė Tėvą.

Aš teigiau, ir esu tuo įsitikinęs, kad pirmieji krikščionys, ypač pirmaisiais trimis amžiais, sugebėjo pakeisti valstybės įstatymus savo elgesiu. Šiandien negalime reikalauti, kad įvyktų priešingai, – tai yra pakeisti elgesį, remiantis valstybės įstatymais.