Regimantas Tamošaitis

Jeigu man prieš akis ūmai išdygtų tikras, neabejotinas autoritetas, nelygstamas ir visų pranašiausias asmuo, aš juk netekčiau laisvės.

„Metų“ lapkričio numeryje R. Tamošaitis svarsto: „Šiandien už literatūros kūrėjų nugaros slypi ne klasika, bet medijų ekranai, internetas.“

„A. Šliogeris tiesiog buvo mano gyvenimo dalis, mano sąmoningosios būties komponentas“, – rašo literatūrologas R. Tamošaitis.

Labai svarbu gyvenime, savo vaizduotėje turėti kokį nors savo horizontą, kokią nors nerealią, nematerialią vietą.

Iš tikrųjų žmogaus amžius nėra trumpintelis, jis toks beprotiškai ilgas, kad primena sapną.

Vasaros laikas atrodo kaip ir to meto dangus: padrikę, nuolatos pavida­lus keičiantys debesys, plaukiantys žyd­ra bedugne. 

Mūsų šeimoje yra trys broliai ir trys seserys, maždaug kaip ir turi būti. Apie seseris – kitą kartą, dabar apie tris brolius, apie mus.

Mūsų prozininkai darosi vis profesionalesni. Rašo greitai, kuria lengvą, įtraukiantį pasakojimą.