Nors ir paradoksaliai skamba – suvaidintas reportažas, bet tegu žurnalistikos teoretikai pasiaiškina žanrų grynumo problemas, o mes pasmalsaukime, kaipgi sekėsi save vaidinti įžymybėms.
Birželio trečiąją 54-ojoje Venecijos tarptautinio meno bienalėje iškilmingai atidarytas Lietuvos paviljonas, kuriame lankytojai gali susipažinti su Dariaus Mikšio instaliacija-performansu „Už baltos užuolaidos“.
Pasirodė dar Atgimimo pradžioje parengta, bet po leidyklų griūties paslaptingai pradingusi Jono Kalvelio monografija.
Arba tiesiog šaligatvininkas. Taip dabar galėsime vadinti fotografuojantį poetą Julių Kelerą, kuris visą gyvenimą mynė, o pastaruosius penkerius metus dar ir fotografavo cementines miesto grindis bei išleido albumą „Vilniaus šaligatviai“
Istorijos bedugnėn nugarmėję svarbiausi pernykščiai įvykiai išraiškingais vaizdiniais sugrąžina mus jaudinusias akimirkas.
Būsiu savo cecho išdavikas ir prisipažinsiu, kad žodžiais nutapytas paveikslas įtaigesnis, išjudina platesnes vaizduotės erdves, matai ne sustingusio vaizdo plokštumą, o spalvingai užpildytą gyvenimo gabaliuką.
Ką sudaigins žiūrinčiojo sielon kritęs tokios žiaurios tiesos grūdas? Ar užterš, ar paskatins ieškoti šviesos ir gėrio?
Kęstučio Navako ir Gintaro Česonio meninis tandemas pradžiugino dailiu albumu „Sutiktas Kaunas“, kuriame draugingai susitinka tekstai ir fotografijos.
Įsivaizduokite, vieną dieną Jus pasiekia tokia žinia –
dėl finansinių sunkumų „Bernardinai.lt“ stabdo savo veiklą.
Darome viską, kad taip neatsitiktų, bet mums reikia Jūsų pagalbos.
Paremkite dabar, kad galėtumėte skaityti „Bernardinai.lt“ ir rytoj.