Saulius Lynikas

Buvo 1969 metų liepos 20 d. vakaras. Netikėtai šokio viduryje muzika nutilo, ir diskžokėjas pasveikino visus su nuostabiu žmonijos pasiekimu.

Link bokšto bėga daugybė žmonių ir pildo gyvą žiedą, juosiantį bokštą. Širdį jaudinantis reginys.

„Žinot, jūs nepaisykit tų savo baimių ir kurkite toliau. Nes kas nori kažką tikra užčiuopti – turi eiti tolyn, nežiūrėdamas savęs.“

Skambina Janina iš gimtinės. Pavasarį ją ištiko sunki liga, gyvenimas staiga pasikeitė. Nevaldo kairės pusės, guli parapijos slaugos namuose, lovoje neatsisėda.

Trumpa mėgėjiška variacija puikiųjų C. S. Lewiso „Kipšo laiškų“ tema.

Būdavo, žinoma, kiaušinių dažymas, kiaušinių mušimas prie šventinio stalo ir mums, vaikams, svarbiausias – jų ridenimas. Jei kiemas spėjęs..

Nežinau kodėl, bet tą angelą dažnai sapnuoju.