Per patirtį ir vaizduotę amžinosios Europos istorijos temos šiuolaikiniame kūrinyje gali įgyti savitą formą, regimą pavidalą ir perteikti religinės kilmės žinią. S. Maslauskaitės-Mažylienės komentaras.
Parodoje pirmą kartą rodomi 27 didžiuliai piešiniai, geriausiai atskleidžiantys menininkės gvildentus dvasinius ieškojimus.
Mūsų laikas yra sekuliarizacijos laikas. Sekuliarizacijos, kuri Lietuvoje po sovietmečio priespaudos ir atgautos Nepriklausomybės polėkio peraugo į indiferentiškumą: žmogus nebeneigia Dievo egzistavimo, kaip tai darė netolimoje praeityje, bet mato Dievą kaip kažką, kurio neverta nei skelbti, nei su juo kovoti.
Klausimas apie atvaizdo ir religinės patirties santykį, kaip rodo net ir politiniai įvykiai, taip pat ir šiandien yra aktualus.
Piligrimystės reiškinys atskleidžia viduramžių Europos visuomenės pamaldumo specifiką ir pasaulio suvokimo bruožus. Tai vienas iš būdų pažinti viduramžių žmogaus pasaulėžiūrą ir apmąstyti dabartinės Europos tapatybės pagrindus.
Religinio paveldo pristatymas minėtu „tinkamu būdu“ – nelengvas uždavinys muziejininkams. Kas yra toji religinė vertė? Kaip paaiškini jos svarbą ir reikšmę šiandienos žmogui? Kaip ją iššifruoti ir suprasti?
Kad Katalikų Bažnyčia yra baubas ir siaubas tą jaučiame viso pastatymo metu, nors arijų tekstai ir muzika anaiptol to neteigia. Tik vaizdai.
Vykdome technologijų atnaujinimo darbus. Atsiprašome dėl galimų sutrikimų.
Norite prisidėti prie pokyčių?