
V. Daujotytė-Pakerienė: „Gyvenimas – iš jo viskas. Ir tai, ką galiu. Ir tai, ko ne“
„Kad Lietuva būtų pilna Lietuvos. Medžių ir paukščių. Žmonių, vaikų. Mokyklų. Lietuvių kalbos.“ Tokią ateitį mato profesorė.
„Esu Silvija. Išsilavinimas liudija esant istorikę, širdis kalba apie buvimą filologe, o visomis juslėmis, mintimis ir ištaromis atspindžiu ir esu įsitraukusi į muzikos pasaulį. Neįsivaizduoju savo kasdienybės be tekstų: muzikinių, sukurtų kitų ar tų, kuriuos parašiau pati. Vertinu pokalbius su įdomiais žmonėmis ir jų parodytą pasitikėjimą atveriant mintis, kurios įkvepia apmąstymams, platesniems žvilgsniams ir naujiems darbams.“
„Kad Lietuva būtų pilna Lietuvos. Medžių ir paukščių. Žmonių, vaikų. Mokyklų. Lietuvių kalbos.“ Tokią ateitį mato profesorė.
Kelis dešimtmečius Kipre gyvenanti rašytoja: „Tapatybė, kaip ir namai – virsmų kupina sąvoka.“
Sidnėjuje gyvenanti rašytoja teigia, kad Vilniaus negalima vertinti, jį galima tik mylėti: „Sidnėjuje tyrinėju pasaulį, o Vilniuje sugrįžtu į save.“
Nors didelę gyvenimo dalį praleido dirbdama JAV, Kinijoje, L. Vincė nuolat domėjosi Lietuvos istorija, skausmingais išgyvenimais.
Lokalus Baltijos kelio fragmentas, užfiksuotas L. Skirpsto fotografijose, bus eksponuojamas parodoje „(Ne)lokali istorija“, skirtoje Baltijos kelio 30-mečiui, M. Mažvydo bibliotekoje.
Nuo 2006-ųjų užsienyje gyvenanti rašytoja romanus pradėjo rašyti su šeima įsikūrusi Hamburge.
Kelis dešimtmečius Vokietijoje gyvenanti ir kurianti gydytoja, rašytoja J. Noak (Vaitkienė) nuo Lietuvos neatitolsta.
Angliškai kuriantis lietuvių kilmės Kanados rašytojas R. Šileika savo kūryboje savitai interpretuoja įvairialypę lietuvišką tematiką.
Padidink raides, spausdamas ant aA raidžių ikonėlės straipsnio pradžioje. Perskaitei lengviau? Paremk!