Prof. V. Daujotytė: „Taip, Justinas Marcinkevičius buvo daugiau negu poetas. Virš jo kūrybos ir asmens buvo susidariusi ypatinga aura – slaptojo lietuviškumo prasmės ją kėlė ir laikė.“
Rašytojo B. Radzevičiaus (1940–1980) gimimo 80-metis skatina prisiminti kūrinius, kurie pastūmėdavo mus reflektuoti įvairias kasdienybės ar nekasdienybės grimasas.
Ramiai gerti, žiūrėti, kaip po truputį ryškėja daiktų kontūrai. Daiktų? Na jau kelis mėnesius vis galvoju apie šią V. Daujotytės mintį: „Daiktai yra stipriausi atminties ir patirties saugotojai.“
Didelis nuovargis, bet ir galimybės patirti nuostabas: kad taip netikėtai atsiveria kuri nors dienos detalė, mokinio reakcijos.
Linkmenyse mokiausi stebėti ir stebėtis. Man patiko kolegas, mokinius matyti kaip galimus kūrinių veikėjus.
„Bene 1989 m. Lietuvoje buvo išleista Alfonso Nykos-Niliūno poezijos knyga. Man regis, tik tada aš ir sužinojau, kad yra toks poetas, kad jis gimė netoli Utenos, kurioje gyvenu nuo 1978 m.“
Man atrodo, galėčiau vardyti šimtus situacijų, kai atsikartodavo vienintelis metodas: būti drauge, pasitikėti, paskatinti.
Mes su Mėta – romantikai. Ruduo toks gražus, kad tik žiūrėk, žiūrėk. Mėtai didžiausias malonumas vartytis lapuose.