Tomas Taškauskas

Vyskupo Roberto Barrono knyga „Katalikybė: kelionė į tikėjimo šerdį“ yra solidus kelionių gidas mūsų tikėjimui pažinti.

Jei atrasi bent vieną klasiko eilėraštį, su kuriuo rezonuoji, išmoksi rezonuoti su visa jo kūryba.

Jei esate cholerikas, esminis iššūkis jums yra nuolankumas, jei melancholikas – ryžtingumas, jei sangvinikas – toks kaip aš – ištvermingumas, jei flegmatikas – didžiadvasiškumas.

Peržvelgus praėjusios savaitės žinutes iš Vatikano, sudėtinga išsirinkti vieną svarbiausią. O geriau pagalvojus, gal ir neverta atrinkinėti vienos. Tokia įvairi popiežiaus darbotvarkė atspindi kelis svarbius Katalikų Bažnyčios aspektus.

Kristaus Karaliaus liturgine iškilme užbaigti jubiliejiniai Gailestingumo metai, kurių proga Bažnyčia kvietė visus tikinčiuosius labiau atsiverti dieviškajam gailestingumui ir aktyviau praktikuoti gailestingumo darbus savo kasdienybėje.

Ne kartą esu uždavęs sau klausimą, ar įmanoma paprasta ir šviesi kūryba, kuri neprarastų tikrumo ir gelmės? „Begalybės fragmentus“ pavadinčiau atsakymo į šį klausimą įsikūnijimu, gimusiu iš noro kurti poeziją, kuri būtų arčiau žmonių širdies.

Ar menui reikalingi žmonės, ar patys menininkai neužprogramuoja žmonių nusisukimo pasirinktu požiūriu į meną, estetiką ir kūrybą?