
Vilniuje užgimęs YIVO institutas ir paradoksali vilnietiška tapatybė. Maksas Vainraichas
Vilnius turi privalumą, kurio neturi joks kitas miestas. Žydiškoji tradicija čia jungiasi su žydiškąja modernybe.
Santykį su tekstais užmezgė teatre ir tęsia popieriuje. Kultūros istorijos ir antropologijos studijos – susidomėjimo „nuo barokinių frontonų iki šiaudinių skrybėlių“ kaltininkės. Pažintis su „Bernardinai.lt“ po praktikos taip ir nebenutrūksta.
Vilnius turi privalumą, kurio neturi joks kitas miestas. Žydiškoji tradicija čia jungiasi su žydiškąja modernybe.
Istorijų namuose pristatomoje naujoje parodoje apie Vilnių pasakojimai skamba čia įvairiais laikotarpiais gyvenusių vilniečių lūpomis.
Iš pirmo žvilgsnio neįspūdingas, nedidelis, tradicinis medinis dvarelis saugo daug autentiškų elementų.
Medinė architektūra – kaip tekanti upė, neišeinanti iš savo krantų, išlaikanti savo tradiciją, bet visą laiką truputį keičiasi.
Nuo šių dienų iki pirmojo miesto paminėjimo 1323-iaisiais įvairaus spektro vilniečių istorijos atspindi savitą jų ryšį su miestu.
Amžininkų yra sakoma: Steponas Batoras – daugiau negu karys, daugiau negu valdovas ir daugiau negu draugas.
2023 m. minime šv. Juozapato Kuncevičiaus gimimo dangui, arba kankinystės, 400-ąsias metines. Tai pirmasis unitas šventasis.
Tau paskutinis XVIII a. vidurio medinio dvaro reprezentacinio kiemo pavyzdys Lietuvoje.
Skaitykite ir ateityje skirdami kad ir nedidelę sumą mūsų darbui tęsti.