Vaidas Jauniškis

Galbūt tai dar viena Roberto Wilsono pamoka – išmokti ne tik stovėti scenoje, bet ir liautis tikėti pasakomis. 

Sveiki atvykę į plytų fabrikėlį! – prieš savaitę norėjosi sušukti įžengiantiems į Vilniaus knygų mugę.

Baimė dėl įvairovės yra kažkoks alogizmas 27-aisiais postsovietijos metais. Jei to bijomasi, vadinasi, dar esame postsovietai.

Scenos menų lauke galima tvirtai konstatuoti, kad tiekos moterų kūrėjų dar nebuvo per visą mūsų šalies istoriją nuo Bonos Sforzos ar Pranciškos Uršulės Radvilienės laikų.

Mūsų žvilgsnis iš viršaus stebi visą paplūdimio išklotinę, ir vienas nuostabiausių dalykų čia yra sukurtas erdvės tikrumas.

Jokiu būdu nenoriu teigti, kad „Idėja Lietuvai“ yra bloga iniciatyva.

Prahos senamiestyje prie Parako bokšto saksofonistas vinguriavo „Summertime“, ir į galvą neatėjo jokia kita mintis kaip – „Europa!“

Sekmadienį minint Spaudos atgavimo dieną būtų neprošal pakalbėti apie pačią spaudą, juolab kai spauda save bent jau viešojoje erdvėje visiškai ignoruoja.