Vaiva Lanskoronskytė

Kiekvieną pavasarį, kai vidutinė paros temperatūra pakyla vidutiniškai iki trijų laipsnių, prasideda kasmetinė varlių migracija iš žiemaviečių į nerštavietes.

Šiandien dažnai iškyla trikdantis momentas, kad takoskyra tarp „rimtojo meno“ ir labiau plačiajai visuomenei suprantamos populiariosios kultūros didėja. Menui suvokti reikia vis daugiau žinių...

Damieno Chazellio filme „Atkirtis“ – genialaus jaunuolio, būgnininko Endriu drama. Pamažu jo noras tapti geriausiu virsta savotišku apsėdimu, manija. Filme nagrinėjami tokios asmenybės užkulisiai, tapsmas. Taip pat pykčio, kaip varomosios jėgos, problema. 

Viskas prasidėjo nuo nulio, nuo noro dalintis patirtimi su sergančiaisiais, taip pat šviesti visuomenę.

 Beveik valandos trukmės filme atskleidžiama daugumai mūsų menkai pažįstama Turkijos bei islamiškosios kultūros dalis.

Kaip sako „Betanijos“ vadovas Vladyslavas Bortkevičius, vieniems reikia išsišnekėti, kiti ieško teisinės pagalbos, treti ateina suvalgyti sumuštinio, sušilti, tačiau visų akyse, net ir pačių tyliausių, kurie gėdijasi prašyti pagalbos, dienos centre tyliai pavalgo ir išeina, akyse matyti dėkingumas. 

Juodais, ilgais rūbais scenoje pasirodydavusi naujojo prancūzų šansono kūrėja ir atlikėja, galima sakyti, šio žanro ikona Barbara (Monique Serf) Lietuvoje beveik nežinoma.