Valdas Kilpys yra žurnalistas, dėstytojas, gyvenimo skanautojas, ieškantis ribinių patirčių ir pilkosios nuobodybės, nes abu keliai veda dievop.
Su Vilniaus arkivyskupu metropolitu Gintaru Grušu kalbama religijos ar tikėjimo laisvės bei krikščionių persekiojimo pasaulyje temomis.
Donaldui Trumpui netikėtai tapus JAV prezidentu, pradėjo rastis vis įdomesnės lektūros, kurioje bandoma aiškintis, kodėl taip nutiko. Šiuo atžvilgiu „žinančių“ ekspertų skaičius didėja kas savaitę.
Tęstinis, ilgalaikis siekimas būti moraliam, ko gero, bus „kotiruojamas“ labiau nei vienkartinės, pačios radikaliausios aukojimosi formos, kurių mums neabejotinai pasiūlys miglota ateitis.
Naujai apmąstyti kankinystės precedentai kaip „dvasingumo koncentratas“ gali tapti puikia priemone ieškant dialogo su postmodernia arba „pokrikščioniška“ kultūra, kurioje vis svarbesnė tampa informacinė erdvė.
Kiek eilių, romanų, novelių beigi kitokių tekstų prirašyta apie Meilę. Ir vis negana. Amžina tema, ne kitaip.
Mintimis apie dabarties pasaulį kamuojančias problemas L. Andrikienė sutiko pasikalbėti su „Bernardinai.lt“ skaitytojais. Bendravo Valdas Kilpys.
Pradėkime nuo to, kad šio teksto atsiradimas sietinas su Andriaus Navicko komentaru „Šiuolaikinės naujakalbės aiškinamasis žodynas: žmonės ar resursai?“.
Du vertinimo kriterijai žmogaus sąmonę daro plokščią. Dualizmas pateisinamas tik tada, kai žymi kraštutinius, ribinius taškus, iš akių nepaleidžiant viso to, kas yra tarp jų. Galimų atvykėlių atžvilgiu visgi liekama primityviojo suvokimo lygio.