Vanda Juknaitė

Mes esame tie, kurie sapnuodavome namus. Visą gyvenimą sapnavau senelių namus.

„Kalbu iš tylos. Šešerių metų ligos ir negalios tylos, kuri visa užbaigia“, – rašo V. Juknaitė.

Tiesiog, jei pradėjai ieškoti savęs, vieną baisią dieną galbūt save susitiksi.

Trapusis menas gyventi, skirtingai negu kiti menai, vengia jį apibūdinančių žodžių.

Ilgo gyvenimo prireikė suprasti, kad žydų katastrofa Lietuvoje yra mano asmeninė istorija, prikepusi krauju kaip Laptevai, ar Sibiras.

Ačiū Tau, Dieve, už tokią mažutę tėvynę./ Ačiū Tau, Dieve, už laisvę.