
Kunigas Juozas Gustas ir Salomėjos Nėries sąsiuvinis
Praveriant vis dar mįslingos paskutinės S. Nėries dienos, sąsiuvinio, kurį jį turėjo Kauno ligoninėje, paslaptį.
Lietuvos literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, Vilniaus universiteto profesorė emeritė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė. V. Daujotytė-Pakerienė daugiausia tyrinėja poezijos kūrinius ir rinkinius, o pačią literatūrą interpretuoja egzistencijų problemų aspektu.
Praveriant vis dar mįslingos paskutinės S. Nėries dienos, sąsiuvinio, kurį jį turėjo Kauno ligoninėje, paslaptį.
Pretekstas grįžti prie lyrikos yra Liūnė Sutema, tolimoji, kuri yra ir labai arti.
Latvio Andrio Kalnozolo romaną „Mane vadina Kalendorium“.
Žmogus, gebėjęs garsiau ir visai tyliai būti tarp žmonių, su žmonėmis ir žmonėms.
Rašyta knyga sunkiai, ne puslapiais, o sakiniais, kartais ir atskirais žodžiais. Galima tai jausti – teksto mažai, o gyvenimo daug.
Yra tokia kūrybingos sielos galimybė – būti eilėraščiais – ir ji vis patvirtinama.
Šį kartą ne apie poeziją kalba. Apie gal ir rūsčiausią medicinos sritį – apie širdies chirurgiją.
Klausimai tie patys, bandančių atsakyti mažiau ir mažiau. Mažiau kunigų ir filosofų, tų, į kuriuos kreipėsi ir jaunas V. Mačernis.