
Jurgio Matulaičio širdžiai brangi buvo ne vien lietuvių kalba
Kokių motyvų skatinamas Jurgis Matulaitis „graužė“ kalbą po kalbos? Kodėl ir kitus skatino taip daryti?
Kokių motyvų skatinamas Jurgis Matulaitis „graužė“ kalbą po kalbos? Kodėl ir kitus skatino taip daryti?
Tėvas Jurgis nuoširdžiai džiaugtųsi Sinodu ir ragintų kuo gyviau įsitraukti. Bet turbūt ir perspėtų: būkit budrūs, nebus viskas paprasta.
Sesers Uršulės Novickaitės atsiminimuose ryškiausias – tėvo Jurgio, mokytojo ir ugdytojo, portretas.
Įdomiai sutampa, kad šiemet, kai švenčiame Matulionio beatifikaciją, minime ir Matulaičio beatifikacijos 30-metį (datas skiria vos dvi dienos!).
Dažniausiai į šventumą žvelgiame iš išorės ir tapatiname jį su išoriniais darbais, su nuostabiais apsimarinimais. O vis dėlto ne tai yra šventumas.
Vienuolinis gyvenimas Lietuvoje buvo skaudžiai apiplėštas, neteko daugybės išorinių formų, labai svarbių atramų. Tai buvo tikros žaizdos, tikros aukos ir praradimai. Bet, akivaizdu, kaip ir kiekvienas apiplėšimas, ir šis patyrė ir malonę.