
Jn 8, 21–30 „Kai Žmogaus Sūnų būsite aukštyn iškėlę, – suprasite, kad Aš Esu“
Jėzaus kvietimas niekada nesikeičia. Jis ragina mus pripažinti savo nuodėmes ir prašyti atleidimo. Žinoma, tai nelengva.
Jėzaus kvietimas niekada nesikeičia. Jis ragina mus pripažinti savo nuodėmes ir prašyti atleidimo. Žinoma, tai nelengva.
Atsiskirti ne nuo fizinio pasaulio, bet nuo blogio, kurį matome aplink save: tai pyktis, pavydas, gobšumas, meilės trūkumas, apkalbos.
Ateik į mano širdį, Viešpatie Jėzau ir pašalink viską, ko ten neturėtų būti.
Tikra ramybė įmanoma tik tada, jei leisime Jėzui vadovauti mūsų širdims, protams, mūsų šeimoms.
Užuot rūpinęsi, kada tai įvyks, esame raginami kasdien prisiminti Tėvo meilę.
Nereikia tobulo ar didžiulio tikėjimo, kad patirtume, jog Jėzus mūsų gyvenime veikia.
Klauskime savęs, kurios rūšies dirva yra mūsų širdis?
Psalmės iš I savaitės sekmadienio Lk 2, 22–40 „Mano akys išvydo tavo išgelbėjimą“
Vykdome technologijų atnaujinimo darbus. Atsiprašome dėl galimų sutrikimų.
Norite prisidėti prie pokyčių?