Vincentas Vobolevičius

Deja, visame pasaulyje matome susiskirstymą į stovyklas, ir tai pavojinga tendencija.

Palankumo turėtų nusipelnyti tie politikai, kurių stipriosios pusės atitinka rinkėjo pasirinkimo kriterijus.

Stambulo konvencija, be pagirtino įpareigojimo kovai su smurtu prieš moteris, reikalauja valstybes signatares teisiškai pripažinti „socialinę lytį“, o į mokyklų ugdymo programas įtraukti mokymo medžiagą apie „nestereotipinius lyčių vaidmenis“.

Dažnam lietuviui romantiška kova už Tėvynės laisvę įtvirtino požiūrį į Lietuvą kaip į motiną, turinčią su teisingumu rūpintis savo vaikais. Toks lūkestis yra iš esmės klaidingas, kadangi valstybė yra ne motina, o prievartos mechanizmas.

Pastarųjų metų neramumai Lietuvos pašonėje – nuo Rusijos agresijos iki Šengeno erdvės atrofijos – į politikų darbotvarkės viršų iškėlė valstybės saugumo klausimus.

Lietuvoje atgijo diskusijos apie Darbo kodekso pakeitimus. Įdomu, kad vadinamojo naujojo socialinio modelio komentarų chore beveik negirdėti katalikiškų organizacijų ar intelektualų balsų. Ar Bažnyčios socialinis mokymas neturi ką pasakyti šiuo klausimu?

Dešinysis trolibanas (aršūs, bet nebrandūs jaunuoliai, interneto erdvėje komentuojantys politikos įvykius), atrodo, laiko savo pareiga dergti „supermamytes“, tautininkus, „violetinius“ ir kitus nepolitkorektiškus elementus. 

Balsuoti dera, nes tai ne tik įdomu, bet ir teisinga. Taip tvirtina ekonomikos mokslų daktaras Vincentas Vobolevičius.