Virginija Adomonytė

Kai įsisąmoninu, kad kelionės tikslas yra Dievas, visai kitaip pradedu žiūrėti į savo pasirinkimus.

Kiekviena ašara pasakoja žmogaus istoriją, ir Dievas ją girdi.

Žemė – tremties vieta, bet Dievas čia atėjo.

Kad ir koks didelis būtų skausmas, turiu eiti pirmyn. Mylėdama nepasiklysiu.

Dievas Tėvas mato savo Sūnaus liūdesį, bet tas liūdesys atneš nepaprastų vaisių atpirktosioms sieloms.

Dievas paliko savo pėdsakus tiems, kurie Jį atpažins iš menkiausio Jo krustelėjimo.

Mes – vos matomi taškeliai visatoje ir tokie dideli Dievo akyse. Didelė esu eidama su Dievu. Einu su Dievu, todėl esu Jo pastebėta.

Prašau Dievą parašyti naują istoriją. Dievišką. Nes žinau, kad Jis rašo be klaidų.