
Virginija Adomonytė. Beribė erdvė
Nenumaldomas ilgesys kviečia peržengti savo supratimo ir nuojautų ribas. Savo matymo lauką – vidinio regėjimo galimybes.
„Esu baigusi Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. Laisvalaikiu siuvinėju paveikslus.“
Nenumaldomas ilgesys kviečia peržengti savo supratimo ir nuojautų ribas. Savo matymo lauką – vidinio regėjimo galimybes.
Paskutinis kartas lieka mūsų laike, kur stoviu iškelta ranka atsisveikinimo mostui ir drėgna ašara, kaip išsiliejęs antspaudas, iškalbiai sako: ir daugiau niekada – čia.
Būčiau ribotas pasaulis, bet esu ne uždara – mintys pažįsta kelių nepabaigiamumą.
Galiu matyti gyvenimą, kai skambiais ar išsiskiriančiais potėpiais jis paliečia mano buvimą. O galiu jausti jį tik pirštų galiukais, akių kampučiais ir vos vos jaučiamu širdies nusiteikimu skaityti dienų raštą.
Mano ateitis – kokia ji?