Virginija Adomonytė

Svarbu tikėti, kad Dievas mane girdi, girdi visada. Jeigu nepavargstu prašyti, Dievas mane išklauso.

Atnešu savo skausmą, nes su niekuo negaliu pasidalinti kaip su Dievu. Dievas priglaudžia mano skausmą. Bet labai giliai, vos juntama mano skausme yra viltis.

Ilgesys parodo, kiek daug dar turiu siekti. Mano ilgesyje – visas Dievo pasaulis. Ilgesys yra ieškojimas meilės atsakymų.

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad paprastam mirtingajam pasiekti šventumo neįmanoma, kita vertus, žinome, kiek daug neįmanomų dalykų yra pasiekęs žmogus.

Kaip dažnai gyvenu taip, lyg sielos neturėčiau. Užmiršdama šią Dievo dovaną, užmiršdama kelią į amžinybę. 

Mano mintis laukia eilės būti išreikšta, tačiau priekin aš kviečiu mintis, kurios pakviečia Dievą į mano gyvenimą. 

Jeigu kelias neveda pas Dievą, jis neveda niekur, veda į nežinią, ten, kur nėra šviesos, nėra palaiminimo ir dieviško apkabinimo, nėra išganymo. 

Be Dievo malonės Jo valia dažnai būna nesuprantama – aš nepriimu, prieštarauju, maištauju, gal net naikinu, ką Dievas manyje sėja.