Virginija Adomonytė

Dievas duoda daug nuorodų, kur Jį rasti. Dievas žymi kelią pas Save, kol pradeda šviesti mano širdis. Iki tol turiu ruoštis. O rengti savo širdį man padeda nuolatinė malda.

„Pasislėpti Dievo širdyje – tai pasislėpti Jo meilėje. Nuodėmė ten įžengti negali. Ji miršta prie meilės durų.“

Sielos gelmėje aš mokausi. Ten daug išminties, nes mano sielos gelmę yra pamilęs Dievas. Tegul tai būna Jam dar vieni namai.

Jėzui Kristui mirus, mirė ir nuodėmė, Viešpačiui prisikėlus, aš laukiu savo prisikėlimo laiko. Viešpats mane gelbsti kryžiumi. 

„Varpų garsai sustabdo mane ir veda susimąstyti apie Dievą. Aš Jį taip pašaukiu.“

Kartais pažvelgiu į save iš šalies, bet taip ir nesugebu permatyti savęs.

Svarbu tikėti, kad Dievas mane girdi, girdi visada. Jeigu nepavargstu prašyti, Dievas mane išklauso.

Atnešu savo skausmą, nes su niekuo negaliu pasidalinti kaip su Dievu. Dievas priglaudžia mano skausmą. Bet labai giliai, vos juntama mano skausme yra viltis.