17 min
„Aš norėčiau būti jaunas visados.“ Poetas Juozas Tysliava
Modernaus poeto, redaktoriaus, žurnalisto, savanorio Juozo Tysliavos vardas lietuvių literatūros istorijoje nepelnytai primirštas.
Virginija Babonaitė-Paplauskienė
Maironio lietuvių literatūros muziejaus Išeivių rašytojų skyriaus vedėja. „Vaikštau išeivių rašytojų gyvenimo ir kūrybos keliais. Esu laiminga galėdama prisiliesti prie jų sakralaus paveldo. Didžiausia vertybė – laisvė būti savimi.“
30 min
Alfonsas Nyka-Niliūnas. Nemeikščiai – Eldoradas ir amžinybės pradžia
Poetas daugiau kaip 70 metų gyveno svetimoje žemėje, tačiau gimtieji namai – Nemeikščiai – buvo jo kertinis akmuo gyvenime ir kūryboje.
6 min
Gytis Bernardas Padegimas. Teatras – žmoniškumo parlamentas
G. Padegimas – dvasios aristokratas. Jame dera garbi tradicija, tikras kilnumas, sielos lavinimas ir laisvė plačiausia prasme.
16 min
„Pasaka yra šventa tiesa ir joje nėra nė krislo melo.“ Apie urbanistinės pasakos pradininką Julių Kaupą
J. Kaupas pasakose įamžino savo gimtąjį miestą – Kauną – Nepriklausomos Lietuvos laikinąją sostinę.
12 min
„Būsim viena viltis ir vienas grįžimas“. Joana Abramikaitė-Vaičiulaitienė
Lapkričio 18 d. minime novelės meistro Antano Vaičiulaičio žmonos Joanos Abramikaitės-Vaičiulaitienės 101-ąsias gimimo metines.
7 min
Išeivijos rašytojų vaikystės takais
Henrikas Nagys, Liūnė Sutema, Kazys Bradūnas... Būsimų kūrėjų veiduose švyti vaikiškas smalsumas ir troškimas pažinti pasaulį.
11 min
„Ir kiekvienam mažam daiktely randu save ir savo visą buitį – žmogaus, moters ir motinos“. Julijai Švabaitei-Gylienei – 100
Išeivijos rašytojos, mokytojos, ateitininkės vardas mažai žinomas Lietuvoje, tačiau jos kūrybinis derlius – dešimt įvairaus žanro knygų.
9 min
Pačios gražiausios tiesos dažnai yra pasakomos pasakomis
Juliaus Kaupo kalėdinis laiškas Henrikui Nagiui, rašytas 1946 m. iš Tiubingeno į Insbruką.