
Krikščioniškas pasirinkimas
Artėjant eiliniams Seimo rinkimams krikščionims vėl kyla klausimas, už ką balsuoti?
Artėjant eiliniams Seimo rinkimams krikščionims vėl kyla klausimas, už ką balsuoti?
Jei tai iš tiesų yra tikėjimo krizė, vargu ar pasaulio įrankiai čia ką padės. Tad bent jau verta būtų šį aspektą rimčiau pasvarstyti.
Diskusija dėl Lukiškių aikštės memorialo anaiptol nėra diskusija tarp skirtingų simbolių šalininkų (kaip kad bando įteigti kai kurie komentatoriai, ypač palaikantys Labašausko projektą). Taip pat tai nėra diskusija dėl estetikos. Tai yra diskusija tarp dviejų kultūrų.
Tiek smurtas prieš vaikus, tiek vaikų nepriežiūra yra rimtos ir neatidėliotinai spręstinos problemos. Tačiau nereikia turėti iliuzijos, kad, dėl gero tikslo atsisakę protingumo ir teisingumo, mes tą tikslą pasieksime.
Teisininko Vyganto Malinausko atsakymas A. Kubiliui dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo.
Gyvename sekuliarioje visuomenėje, kurioje deklaruojama asmenų lygybė ir įsitikinimų laisvė, tačiau paradoksaliai religinėms pažiūroms neretai tenka kovoti už teisę viešai reikštis ar tikėtis kitų pagarbos.
Tiesą sakant, jei norime, kad kvietimas naujajai katalikų kartai „pasiraitoti rankoves“ ir imtis rimto visuomeninio veikimo nebūtų tik retorinė vingrybė, turėti aiškią ir įgyvendinamą teisingos visuomenės viziją yra būtina.
Padidink raides, spausdamas ant aA raidžių ikonėlės straipsnio pradžioje. Perskaitei lengviau? Paremk!