Avelė tamsiame slėnyje

Vytauto Markūno SDB / Cathopic.com nuotrauka

Tekstas perpublikuojamas iš dienraščio „Draugas“ šeštadieninio priedo „Kultūra“ (2023 m. gegužės 6 d., Nr. 18)

Paskutinį balandžio sekmadienį bažnyčioje minėta Gerojo Ganytojo diena. Tiesą pasakius, išdidžiam žmogui, o dar užimančiam aukštas pareigas ar labai gerai manančiam apie savo sugebėjimus (netgi nelabai svarbu, kokie jie) ne itin malonu susitapatinti su kvaila avimi ar užsispyrusia ožka, kitaip tariant, su bandos dalimi.

Būti avimi – fu, kaip žema, kaip neskoninga! Laikais, kai triumfuoja technologijos ir pažanga, leidžianti pasirinkti netgi tai, ko iš esmės tu negali pasirinkti, nes tai nuspręsta ne tavo valia ir ne tavo sukurta.

Bet ką čia!.. Dažnas iš mūsų pats manosi esąs ganytojas, vedlys, guru, mokytojas, galįs vesti kaimenes. Užtenka pagūglinti, ir ganytojai beigi vedliai išnirs iš niekur žaviai šypsodamiesi ir siūlydami nuvesti tave į šviesų rytojų. O ir gūglinti nereikia – tik įlįsk į kokį socialinį tinklą, tai tuoj būsi užspeistas gyvenimo būdo, savęs atradimo, dvasinio nušvitimo, transcendentinės meditacijos, kūrybiškumo išskleidimo ir kitų kitokiausių (kartais net vaizduotė bejėgė prieš jų įmantrybę ir įvairybę!) guru. Ir kaip patogu – žmogus, neišeidamas iš namų, gali eiti paskui kokį nors gyvenimo mokytoją kur tik pageidauji.

Betgi kur?..

S. C. Lewisas „Kipšo laiškuose“ rašė, kad individualus, asmeniškas paprasto, eilinio žmogaus gundymas kipšui – prabangos dalykas, atsieinantis daug laiko ir nervų, o rezultatas – menkas. Todėl kur kas pragmatiškiau sugundyti kokią roko žvaigždę, kuri paskui save nusives didžiulę minią gerbėjų. O kur nusives, taigi aišku. Ten, kur gera kompanija, anot šmaikščių pasauliečių, pragarą įsivaizduojančių kaip sauną su kokteilių baru.

Dabartės kur kas paprasčiau – Facebooke gali sekti paskui ką tik nori, tik paspausk Follow. Ir viskas. Galima eiti netgi ne paskui vieną, o keliems iš paskos, o gal net – keliasdešimčiai. (Bet aš vis tiek naiviai tikiu, kad kiekvienas sekėjas turi ne daugiau kaip vieną ar du savo mylimiausius influencerius, paskui kuriuos seks ištikimai kaip balta bandos avelė, pagatava persiplėšti į kelias dalis).

Bet ar tasai, paskui kurį tu seki, atsigręš naktyje, pamatęs, kad tu atsilikai, o gal pasimetei ar pataikei ant vilko? Ar jis ateis tavęs gelbėti? Ar pašauks tave vardu?

Ar jis apskritai žinos tavo vardą?

Ar, einant slėniu tamsiausiu, jis tave globos ir įkvėps, kad nebijotum priešo?

Juk ir jis tėra avelė, tegu ir einanti bandos priešaky. Jo taip pat laukia tamsusis slėnis ir nakties gelmė, kurioje jis sustings klausydamasis ir nežinodamas, ką išgirs.

Kaip jis žinos, kaip atpažins – kas jį šaukia?..

...kadangi jau perskaitėte šį straipsnį, turime nedidelį prašymą Jums: padėkite mums atnaujinti „Bernardinai.lt“. Jau atliekame technologijų atnaujinimą, kad lengvai matytumėte ir galėtumėte skaityti visus dienraštyje publikuojamus tekstus. Neturime turtingų savininkų ar dosnių finansuotojų, kurie padengtų visas „Bernardinai.lt“ išlaidas. Bet turime Jus, savo skaitytojus, remiančius interneto dienraščio veiklą. Skaitykite „Bernardinai.lt“ ir toliau, skirdami kad ir nedidelę paramos sumą. Iš anksto dėkojame už paramą! Nepamirškite pasidalinti patikusiais tekstais su savo draugais ir pažįstamais.