2020 09 29

Aurimas Šimeliūnas

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min

Baltarusia. Pasipriešinti be smurto 

Protestai Baltarusijoje
EPA nuotrauka

Kažkada vaikystėje teko matyti keistą dvikovą. Vienas didelės fizinės jėgos, tik šiek tiek lėtokas ir geraširdis, vaikas savo glėbyje stipriai suspaudęs laikė kitą – mažesnį ir silpnesnį fiziškai, tačiau žiaurų, agresyvų ir lankiusį bokso treniruotes. Dičkis galėjo lengvai jam užlaužti ranką ar pargriauti ant žemės, tačiau gera širdis jam neleido kaip nors rimčiau žaloti savo priešininko, o pastarasis nejautė jokių moralinių stabdžių iš visų jėgų spirti kitam į paslėpsnius arba tiksliu kumščio smūgiu paleisti kraują iš nosies. Sutrikęs dičkis laikė savo priešą apglėbęs ir neleisdamas jam pajudėti, o tas nesipriešino ir ramiai žiūrėdamas jam į akis pasakė: „Vis tiek kažkada mane paleisi, ir tada tau šakės.“

Pastarųjų savaičių įvykiai Baltarusioje kažkuo primena šią situaciją – baltarusių visuomenė išgyvena istorinio pakilimo momentą, sostinėje Minske ir kituose miestuose vyksta mitingai ir akcijos, kuriose dalyvauja šimtai tūkstančių žmonių. Su jais režimui pavaldžios jėgos struktūros nėra fiziškai pajėgios susidoroti net ir tuo atveju, kai pasitelkiami itin žiaurūs metodai. Tačiau tuo pačiu metu šios protestuotojų minios yra pabrėžtinai taikios, jos ne kontratakuoja, neatsako į smurtą tuo pačiu, neužiminėja administracinių pastatų ir, regis, jokios tiesioginės grėsmės Lukašenkos režimui nekelia. 

Toks įspūdis, kad režimas prie esamos situacijos prisitaikė. Nebūdamas pajėgus sustabdyti šimtatūkstantinių mitingų, jis juos ignoruoja, tačiau tuo pačiu metu režimui pavaldūs smogikai žiauriai atakuoja pasitaikius pirmai progai. Visų pirma taikomasi į realius ir potencialius lyderius, nors šiuo metu Baltarusioje netgi paprastas praeivis gatvėje rizikuoja būti sulaikytas, sumuštas tardymo izoliatoriuje ir po to nuteistas vien tik dėl to, kad atsidūrė ne toje vietoje ne tuo laiku.

Dėl tokio savo minkštumo ir pasyvumo baltarusiai jau spėjo sulaukti nemažai kritikos. Ukrainos riaušių įkvėpti sofos ekspertai ir geopolitikos vanagai pradeda reikalauti smurto. Tuo tarpu Baltarusioje taikios protesto akcijos tęsiasi ir neslopsta – priešingai negu visokio plauko išorės savadarbių ekspertų susidomėjimas jomis. Nukamuoti besikartojančių vaizdų ir negaudami kokybiškai naujo dirgiklio socialiniai tinklai nustojo aktyviai aptarinėti įvykius Baltarusioje, vis dažniau pasitaiko prognozių, kad „nieko čia neįvyks“, pamirštant, jog, nepaisant to, kaip pasibaigs ši revoliucija, ji jau yra įvykusi ir įvykusi visiškai netikėtai. Pamirštant ir tai, kad trys Baltijos respublikos prieš 30 metų savo nepriklausomybę atkūrė irgi taikiais būdais, nors to meto okupacinė jėga buvo kur kas grėsmingesnė, o informacijos sklaida nesulyginamai mažesnė, palyginti su šiandiena. Jau vien tai turėtų sulaikyti nuo skubotų prognozių.

Aurimas Šimeliūnas. Aistės Noreikaitės nuotrauka

Visai neseniai socialiniuose tinkluose šmėkštelėjo žinutė, kad kažkur jau buvo sudeginti Lukašenkos režimui pavaldžių struktūrų darbuotojų automobiliai. Į žinutę buvo azartiškai sureaguota, kad štai pagaliau kankintojai sulaukė tautos atpildo. Šiuo atveju svarbu ne tiek, ar šis įvykis apskritai buvo realus, o kiek tokia veikla prisideda, jeigu galima taip sakyti, prie bendrojo reikalo. Tam, kad tokie veiksmai būtų vykdomi, reikalingi žmonės, kurie surinktų atitinkamus užslaptintus duomenis; tam reikalingi vykdytojai, organizatoriai, konspiratoriai ir ryšininkai, tarp jų turi būti daugiau ar mažiau pasitikėjimu ar vienijančia idėja grįsti santykiai. 

Esant šioms sąlygoms tokia jų vykdoma įbauginimo taktika turėtų būti itin veiksminga trumpuoju periodu, tačiau ilgesnėje perspektyvoje tai būtų teroristinė organizacija, ir vargu ar ji sustabdytų savo veiklą, net ir tuomet, kai pirminiai tikslai būtų pasiekti. Užuot taikiai pasileidus, tokiai organizacijai būtų kur kas patogiau išsikelti naujų tikslų ir veikti tais pačiais metodais. Beje, pirminis tokios veiklos etapas jau prasidėjo – kanalas NEXTA jau ėmė skelbti omonininkų pavardes su namų adresais ir telefonų numeriais, ir nebūtų gerai, jei ši akcija išvirstų į nekontroliuojamą smurtą.

Akivaizdu ir tai, kad „kietosios galios“ ir aiškios hierarchijos nebuvimas yra ne tiek pasirinkta protestuojančiųjų taktika, kiek jų turimus resursus atspindinti situacija. Baltarusiai šiuo metu yra kaip nuo matricos ką tik atjungtas Neo, ir viską jiems tenka kurti iš eigos. Todėl yra normalu, jei kažkas nepavyksta ar pavyksta ne taip, kaip to reikalauja žiūrovai socialiniuose tinkluose. Baltarusios visuomenė tikrai yra stipresnė už valdžią uzurpavusį režimą, ir viską lems būtent protestuotojų valia, kantrybė bei šaltas protas. 

Kalbant apie protą, labiausiai džiugina, kad šimtatūkstantinėse protestuotojų miniose visiškai nesimato raudonų SSRS vėliavų. Tai yra kur svarbiau, nei ryžtas imtis radikalesnių veiksmų, nes barikados su virš jų plevėsuojančiais kūju ir pjautuvu didesnį pavojų keltų pačiai užgimstančiai baltarusių tautai.

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.