Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2022 09 08

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

7 min.

„Banchetto musicale 2022“: muzikinė kelionė į Šventąją Žemę

Ansamblis iš Ispanijos „Artefactum“ interpretuos rankraščio „Cantigas de Santa Maria“ giesmes. Festivalio rengėjų archyvo nuotrauka

Sunku įsivaizduoti kitą vietą pasaulyje, kurioje susipina tiek daug skirtingų kultūrų kaip Jeruzalėje. Čia susitinka neįsivaizduojama gausybė skirtingų žmonių, religijų, meno rūšių ir stilių, tad šis miestas nuo senų senovės yra laikomas dvasinio gyvenimo simboliu. Būtent todėl Jeruzalė tapo įkvėpimo šaltiniu šiųmečiam „Banchetto musicale“ festivaliui, kuris rugsėjo 7-ąją prasidėjo lietuvišku akcentu – Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio muzikiniu dienoraščiu „Kelionė į Jeruzalę“.

Bestselerį perskaitys muzikos kalba

Beveik prieš puspenkto amžiaus, 1582-aisiais, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis, garsėjęs savo išsilavinimu ir intelektu bei nenumaldomu troškimu įvairiapusiškai tobulėti, leidosi į legendinę kelionę į Jeruzalę – per Dalmatiją į Zakinto salą, Kretą, Kiprą, Egiptą, Palestiną, Siriją, o grįžo per Veneciją ir Vieną. Aplankęs trijų žemynų žemes ir vandenis, pasižvalgęs po senųjų civilizacijų pasaulį, savo namuose Nesvyžiuje piligriminės kelionės įspūdžius jis užfiksavo knygoje „Hierosolymitana Peregrinatio“.

Lotynų ir lenkų kalbomis šios kelionės aprašymas pasirodė XVII a. pradžioje, autoriui dar esant gyvam, ir po to ne kartą pakartotinai spausdintas lotynų, lenkų, vokiečių, rusų kalbomis. M. K. Radvilos Našlaitėlio „Kelionė į Jeruzalę“ buvo plačiai žinoma ir skaitoma Europoje ir pagrįstai vadinama vienu garsiausių to meto bestselerių. Lietuviškai ji pasirodė tik 1990-aisiais.

M. K. Radvilos Našlaitėlio knyga apie jo kelionę į Jeruzalę. Šis knygos egzempliorius buvo išspausdintas 1601 metais Braunsberge. Parodos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose nuotrauka
M. K. Radvilos Našlaitėlio piligriminę kelionę aprašančios knygos iliustracija. Parodos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose nuotrauka

Festivalio „Banchetto musicale“ meno vadovui Dariui Stabinskui jau seniai norėjosi šį bestselerį paversti muzikiniu kelionių dienoraščiu, suteikti galimybę XXI a. žmonėms ne tik perskaityti apie anuometinį gyvenimą bei papročius, bet ir išgirsti to meto garsus. Pats tam pritrūkęs laiko, kreipėsi į „Banchetto musicale“ bičiulius – graikų ansamblį „Ex silentio“.

Arabų, sefardų, italų, graikų tradicinę muziką, skambančią šio senosios muzikos ansamblio pasirodymuose, kritikai apibūdina kaip „galingą, uždegančią, išraiškingą“. Intriguojantis ir spalvingas ansamblio „Ex silentio“ pasakojimas audžiamas iš Viduržemio jūros kraštų šokių, dainų ir instrumentinių pjesių. Surinkę juos iš viduramžių ir ankstyvojo Renesanso muzikos šaltinių, ansamblio nariai seka istorijas, kurios veda klausytojus per senuosius kraštus – čia galima susitikti ir graikų mitologijos personažų, ir galingų ano meto karalių, kilmingųjų riterių, žaviųjų princesių. Jų programose atsiskleidžia Pietų kraštų spindesys ir visomis spalvomis raibuliuoja skirtingų tikėjimų ir kultūrų grožis, muzikos garsais išreiškiamas ir žmogaus sielos jautrumas, ir liepsnojantis gyvenimo džiaugsmas.

Ansamblis „Ex silentio“ vedžios M. K. Radvilos Našlaitėlio piligriminiais takais.
Festivalio rengėjų archyvo nuotrauka

Šįkart Dimitrio Kountouro vadovaujamas kolektyvas (Theodora Baka – balsas, D. Kountouras – išilginės fleitos, Vasilis Zigeridis – kanūnas, Elektra Miliadou – viola da gamba, Nikos Varelas – perkusija) ankstyvojo baroko ir vėlyvojo Renesanso muzikos garsais perteiks M. K. Radvilos Našlaitėlio įspūdžius iš Palestinos, Egipto, Kretos ir Apeninų pusiasalio, nukels publiką į kerintį kelionės laiku nuotykį, kuriame harmoningai susilies skirtingi muzikiniai pasauliai.

32-ojo „Banchetto musicale“ festivalio koncertas „Kelionė į Jeruzalę“ klausytojų lauks Valdovų rūmuose rugsėjo 7-ąją 19 val.

Rinks perspektyviausius klavesinininkus

Tą pačią dieną prasidės kitas festivalio renginys – II tarptautinis Žygimanto Liauksmino klavesinininkų konkursas, skiriamas garsiajam Lietuvos mokslininkui, muzikos teoretikui ir pirmosios lietuviškos knygos apie muziką autoriui, filosofui ir Vilniaus universiteto profesoriui Ž. Liauksminui (1596/97–1670 m.). Konkurso tikslas yra supažindinti dalyvius ir klausytojus su kukliu, bet labai reikšmingu mūsų šalies muzikiniu paveldu.

Nors senosios muzikos dvi pagrindinės specialybės – vargonininkai ir klavesinininkai, Lietuvoje klavesinininkų labai trūksta ir apskritai šiuo požiūriu padėtis mūsų šalyje blogiausia visoje Europoje – esame vienintelė šalis, kurios muzikos mokymo institucijose nėra jokio senosios muzikos skyriaus, išskyrus prieš porą metų atsiradusią naują dainavimo magistrantūros specializaciją – baroko operą.

„Mūsų kaimynai – latviai, estai, ką jau kalbėti apie Lenkiją, – turi senosios muzikos katedras, rengia daugybę klavesino kursų, Estijoje vyksta klavesino festivalis. Bet tokio dalyko kaip klavesinininkų konkursas Baltijos šalyse niekas nerengia. Mes pabandėme laužti ledus. Tikėjomės, kad konkursas paskatins susidomėjimą šiuo instrumentu ir senąja muzika Lietuvoje. Deja, konkurse nepanoro dalyvauti nė vienas lietuvių klavesinininkas“, – prieš pirmąjį konkursą 2020-aisiais apgailestavo vienas konkurso rengėjų ir festivalio „Banchetto musicale“ meno vadovas D. Stabinskas.

Šiemet iš maždaug dvidešimties pretendentų į konkursą atrinkta vienuolika visus reikalavimus atitikusių pretendentų iš Lenkijos, Belgijos, Vengrijos, Prancūzijos, Italijos, Slovėnijos, net Japonijos, bet lietuvių tarp jų ir vėl nėra.

Kiekvienas dalyvis pirmajam turui parengė iki 20 min. trukmės Renesanso ir ankstyvojo baroko programą, kurioje bent du kūriniai turėjo būti iš Lenkijos ir Lietuvos senosios muzikos paveldo. Antrajam – iki 25 min. trunkančią programą iš Prancūzijos ankstyvojo arba vėlyvojo baroko ir bent vieną Johanno Sebastiano Bacho kūrinį.

Pirmasis konkursas, vykęs 2020 m., atsižvelgiant į pandemijos nulemtus keliavimo ribojimus, buvo rengiamas virtualiai. Šiais metais, Rusijos invazijos į Ukrainą kontekste susiklosčius atitinkamai geopolitinei situacijai, konkursas taip pat rengiamas virtualiai. Konkurso laureatų koncertą, sudarytą iš vaizdo įrašų, publika ekrane galės stebėti Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje  rugsėjo 9 d. 19 val. (reikalinga išankstinė registracija). Koncertas virtualiai bus transliuojamas ir festivalio „Banchetto musicale“ paskyroje socialiniame tinkle feisbuko ir jutubo kanale.

Prie Babilono upės, bet ne su „Boney M.“

„Prie šiemetinės festivalio temos pritaps ir lenkų vargonininko Marcino Szelesto rečitalis „An Wasserflüssen Babylon“ („Prie Babilono vandenų“) –  pasirinkome kaip vietą arčiau Jeruzalės“, –  pusiau juokais, pusiau rimtai sakė D. Stabinskas.

Lenkų vargonininkas M. Szelestas surengs rečitalį. Festivalio rengėjų archyvo nuotrauka

Rugsėjo 11 d. 19 val. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (pranciškonų konventualų) bažnyčioje rengiamu koncertu bus atiduota duoklė vienam garsiausių Šiaurės Vokietijos vargonininkų Johannui Adamui Reinickenui ir kartu bus šio kompozitoriaus mirties 300-ųjų metinių paminėjimas. J. A. Reinickenui beveik šešis dešimtmečius (1663–1722 m.) buvo pavaldūs žymieji Hamburgo šv. Kotrynos bažnyčios vargonai. Jo jaunesnis kolega Georgas Bohmas buvo Liuneburgo šv. Jonų bažnyčios vargonininkas, o J. A. Reinickeno draugas Dietrichas Buxtehude užėmė vargonininko pareigas Liubeko švč. Mergelės Marijos bažnyčioje.

Didinga J. A. Reinickeno choralinė fantazija „An Wasserflüssen Babylon“ („Prie Babilono vandenų“) yra muzikinių stilių ir technikų rinkinys, liudijantis plačius kompozitoriaus muzikinio mąstymo horizontus, dariusius įtaką vokiškai vargonų mokyklai ir visai ateinančių šimtmečių Vakarų Europos muzikinei kultūrai.

Rečitalio „An Wasserflüssen Babylon“ atlikėjas M.Szelestas – Renesanso ir ankstyvojo baroko tyrinėtojas, Krzysztofo Pendereckio muzikos akademijos Krokuvoje profesorius ir aktyviai solo bei įvairiuose ansambliuose koncertuojantis vargonininkas, taip pat muzikologas ir muzikinių leidinių redaktorius. Viena svarbesnių jo pastarojo meto veiklų – dalyvavimas rengiant Braunsbergo vargonų tabulatūros leidimą, 2021 m. publikuotą „Fontes Musicae in Polonia“ leidinių serijoje.

Giesmėse – Ispanijos istorija

Dar vienas sąlytis su Jeruzale „Banchetto musicale ’22“ festivalyje – senosios muzikos ansamblio iš Ispanijos „Artefactum“ programa „Ego Rex“, kurioje muzikantai interpretuos ispanų rankraščio „Cantigas de Santa Maria“ giesmes. „Cantigas de Santa Maria“ laikomas autentišku Ispanijos viduramžių literatūros ir muzikos šedevru ir XIII amžiaus Ispanijos kultūros kvintesencija.

„Tai – gerai žinomas giesmių rankraštis. Paprašėme „Artefactum“ narių pasirinkti daugiau kūrinių, kurie būtų susiję su Jeruzalės tema“, – paaiškino D.Stabinskas.

Giesmėse atsispindi Kastilijos karaliaus Alfonso X Išmintingojo, kurio gimimo 800-osios metinės minėtos pernai, biografijos momentai.  Alfonsas el Sabio (liet. Išmintingasis) garsėjo kaip menų ir mokslų globėjas, jam net priskiriama rinkinio „Cantigas de Santa Maria“ autorystė.  Valdant šiam karaliui išleistas pirmasis įstatymų rinkinys kastilų kalba „Siete Partidas“ („Septynios dalys“), kuris apribojo regionų privilegijas ir sukėlė didikų bei miestų pasipriešinimą, jo iniciatyva iš arabų į lotynų ir kastilų kalbas buvo verčiami astrologijos, teisės ir istorijos veikalai, į kastilų kalbą išversta Biblija, parašyta pirmoji Ispanijos istorija. (1479 susivienijus atskiroms karalystėms, kastilų kalba tapo Ispanijos Karalystės kalba, jos pagrindu susiformavusią bendrinę kalbą imta vadinti ispanų kalba). Jo nurodymu arabų ir žydų mokslininkai 1248–1252 m. sudarė planetų judėjimo lenteles, pavadintas Alfonso vardu.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Švč. Mergelei Marijai garbinti skirtų giesmių knygos, kurioje užfiksuoti Iberijos ir Pirėnų pusiasaliuose surinkti liudijimai, parengimas reikalavo daug žinių ir pastangų: atrankos, perrašinėjimo ir vertimų. Knygoje taip pat galime aptikti paslėptų karaliaus Alfonso X biografinių faktų: čia pasirodo jo tėvai, broliai, žmona ir vaikai, kai kuriose giesmėse užsimenama apie politinius įvykius ir karo žygius. „Cantigas de Santa Maria“ atsispindi ir tragiškas Alfonso gyvenimo tarpsnis, atskleidžiantis karaliaus politinį nuosmukį, ligą, baimes ir sielvartą. Visa tai bus galima išgirsti rugsėjo 14 d. 19 val. Valdovų rūmuose.

FESTIVALIO KALENDORIUS

Rugsėjo 7 d. 17 val. Valdovų rūmuose (Katedros a. 4)

„Fleitos monologas nuo antikos iki XVIII a.“. Edukacinis koncertas.

Dimitris Kountouras – istorinės fleitos (Graikija).

* * *

Rugsėjo 7 d. 19 val.  Valdovų rūmuose (Katedros a. 4)

„Kelionė į Jeruzalę“. Muzikinis Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio kelionių dienoraštis.

„Ex silentio“ (Graikija), vadovas Dimitris Kountouras.

* * *

Rugsėjo 9 d. 19 val. Valdovų rūmai (Katedros a. 4) transliacija internetu

II tarptautinio Žygimanto Liauksmino klavesinininkų konkurso laureatų koncertas.

* * *

Rugsėjo 11 d. 19 val. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (pranciškonų konventualų) bažnyčioje (Trakų g. 9/1)

„An Wasserflüssen Babylon“. Johanno Adamo Reinckeno (1643–1722) ir jo amžininkų kūriniai vargonams.

Marcin Szelest – vargonai (Lenkija).

* * *

Rugsėjo 14 d. 19 val. Valdovų rūmuose (Katedros a. 4)

„Ego Rex“. Muzika Karaliui. Giesmės Švč. Mergelei Marijai.

„Artefactum“ (Ispanija).

* * *

Rugsėjo 15 d. 20 val. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (pranciškonų konventualų) bažnyčioje (Trakų g. 9/1)

„Vakarinė“. Teodoro Riccio (apie 1540–apie 1601) giesmės.

Projekto vadovas Detlef Bratschke (Vokietija).

„Duodeco“ (Lietuva), vadovas Povilas Vanžodis,  „Schola Gregoriana Sancti Casimiri“ (Lenkija), vadovas Mariusz Perkowski, Andrzej Szadejko – vargonai (Lenkija).

* * *

Rugsėjo 17 d. 19 val. „Facebook“ ir „YouTube“ kanalas

„Banchetto musicale“ festivalio „Fringe Day“. Jaunųjų senosios muzikos atlikėjų koncertas internetu.

* * *

Rugsėjo 18 d. 19 val. Valdovų rūmuose (Katedros a. 4)

„Dangaus stulpai“. Salamone‘o Rossi (apie 1570–1630) ir Gintauto Venislovo muzika.

Projekto vadovai Gintautas Venislovas ir Darius Stabinskas.

* * *

Rugsėjo 20 d. 19 val. Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje (Maironio g. 10)

„Chant des Templiers“. Giesmės iš Jeruzalės šventojo kapo rankraščio.

„Ensemble Organum“, vadovas Marcel Peres (Prancūzija).

* * *

Rugsėjo 21 d. 20 val. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (pranciškonų konventualų) bažnyčioje (Trakų g. 9/1)

„Galantiškoji muzika iš Vilniaus ir Lvivo“. Wojciecho Dankowskio (apie 1760–apie 1814) ir Jano Piotro Habermanno (iki 1720–po 1762) kūriniai.

Dirigentas Andrzej Szadejko (Lenkija), „Duodeco“ (Lietuva), vadovas Povilas Vanžodis, „Goldberg Baroque Ensemble“ (Lenkija), vadovas Andrzej Szadejko.

* * *

Rugsėjo 22 d. 20 val. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (pranciškonų konventualų) bažnyčioje (Trakų g. 9/1)

„Veni, redemptor gentium“. Baltijos šalių baroko meistrai.

Andrzej Szadejko – vargonai (Lenkija).

* * *

Rugsėjo 23 d. 20 val. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (pranciškonų konventualų) bažnyčioje (Trakų g. 9/1)

XII–XV a. rankraščių ir kodeksų skaitymo ir atlikimo kursų baigiamasis koncertas.

Marcel Peres (Prancūzija) ir giedojimo kursų dalyviai.

* * *

Rugsėjo 24 d. 14 val. Valdovų rūmuose (Katedros a. 4)

„Lauda Jerusalem“. Koncertas vaikams ir visai šeimai.

„Lux Musicae London“ (Jungtinė Karalystė).

* * *

Rugsėjo 25 d. 19 val. Valdovų rūmuose (Katedros a. 4)

„Sehet, wir gehn hinauf gen Jerusalem“. Johanno Sebastiano Bacho bažnytinės kantatos BWV 32, 159, 131.

Dirigentas Christian Frattima (Italija), Monika Mauch – sopranas (Vokietija), Franz Vitzthum – kontratenoras (Vokietija), Charles Daniels – tenoras (Jungtinė Karalystė), Carsten Kruger – bosas (Vokietija), Festivalio choras ir orkestras, vadovė Alina Rotaru – vargonai (Vokietija / Lietuva).

Festivalio rengėjų informacija

Kas yra „bernardinai“?

Arba kodėl „Bernardinai.lt“ yra nemokama žiniasklaida ir kodėl kviečiame tapti partneriais paremiant.