Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2022 02 16

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

6 min.

Baroko architektūros mieste – išskirtinės Baroko skulptūros iš Ukrainos 

Tarptautinė paroda „Baroko skulptūros mistika: Johanas Georgas Pinzelis ir kiti XVIII a. Lvovo meistrai“ Valdovų rūmuose. Mindaugo Kaminsko nuotrauka

Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose Vasario 16-ąją atidaroma tarptautinė paroda „Baroko skulptūros mistika: Johanas Georgas Pinzelis ir kiti XVIII a. Lvovo meistrai“. Joje pristatomas šiandienės Vakarų Ukrainos teritorijoje susiformavęs savitas vėlyvojo Baroko skulptūros fenomenas. Anuomet tai buvo jungtinės Lenkijos ir Lietuvos valstybės – Abiejų Tautų Respublikos – pietryčių regionas aplink Lvovo miestą.

Parodoje eksponuojamo paslaptimis apgaubto genialaus skulptoriaus Johanno Georgo Pinselio (apie 1720?–1761?) kūryba vadinama Lvovo regiono vėlyvojo Baroko skulptūros viršūne. Iš Ukrainos, Lvovo, atvežtos skulptūros rodo ne tik J. G. Pinselio, bet ir kelias meistrų kartas vienijusią Lvovo apylinkių vėlyvojo Baroko skulptūros savitą stilistiką.

20 įspūdingų medinių, dažniausiai paauksuotų skulptūrų XVIII a. sukurtos J. G. Pinselio, kitų žinomų meistrų, tokių kaip Antonis Osińskis (minimas 1747–1764), Janas Obrockis (minimas 1756–1794), Franciszekas Oleńskis (minimas 1771–1792) ir kelių nežinomų to meto skulptorių. Visos parodoje pristatomos skulptūros šiandien saugomos Lvovo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos rinkiniuose.

Sovietinės okupacijos metais Vakarų Ukrainoje daugelis katalikų ir kitų šventovių buvo uždarytos, nuniokotos ar net sugriautos, o jose buvusios meno vertybės išgrobstytos ar sunaikintos. Nemažai vertingų medinių vėlyvojo Baroko bažnytinių skulptūrų tada buvo tiesiog supjaustytos ir sukūrentos. Tai, kas buvo išsaugota ir rodoma parodoje, yra ukrainiečių muziejininkų ir kitų kultūrininkų nuopelnas.

Vienas jų – ilgametis Lvovo nacionalinės dailės galerijos vadovas Borysas Voznyckis (Boris Voznitsky, Woźnicki, 1929–2012), kurio vardu dabar pavadinta ir galerija, o XVIII a. viduryje statytoje Lvovo klarisių vienuolyno Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje įrengtas J. G. Pinselio ir kitų XVIII a. Lvovo skulptorių išgelbėtų kūrinių muziejus. Beje, dalis į Vilnių atvežtų skulptūrų buvo specialiai restauruotos Vilniaus parodai ir viešai rodomos pirmą kartą. 

Tarptautinė paroda „Baroko skulptūros mistika: Johanas Georgas Pinzelis ir kiti XVIII a. Lvovo meistrai“ Valdovų rūmuose. Mindaugo Kaminsko nuotrauka
Tarptautinė paroda „Baroko skulptūros mistika: Johanas Georgas Pinzelis ir kiti XVIII a. Lvovo meistrai“ Valdovų rūmuose. Mindaugo Kaminsko nuotrauka
Tarptautinė paroda „Baroko skulptūros mistika: Johanas Georgas Pinzelis ir kiti XVIII a. Lvovo meistrai“ Valdovų rūmuose. Mindaugo Kaminsko nuotrauka
Tarptautinė paroda „Baroko skulptūros mistika: Johanas Georgas Pinzelis ir kiti XVIII a. Lvovo meistrai“ Valdovų rūmuose. Mindaugo Kaminsko nuotrauka

J. G. Pinselio kūryba ir gyvenimo paslaptis

Johannas Georgas Pinselis – žmogus genijus, kurio skulptūros žavėjo Miuncheną, Paryžių, Prahą, Vieną ir kitus didžiuosius Europos miestus bei jų muziejų lankytojus. Kartu jis yra ir žmogus paslaptis, kurios iki galo nesugebėjo įminti net autoritetingiausi tyrėjai. Tad Valdovų rūmų muziejaus lankytojai turi galimybę susipažinti su vienu paslaptingiausių menininkų Europos dailės istorijoje ir vienu žymiausių Europos vėlyvojo Baroko skulptorių. 

Kaip galėjo nutikti, kad tokio meistriškumo lygio skulptorius iki šiol buvo visiškai nežinomas? Filosofas, publicistas ir dabartinis Lvovo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos vadovas Tarasas Vozniakas pripažįsta, kad kartais J. G. Pinselio gyvenimas atrodo gryna apgaulė. Skulptorius nuo pat pirmųjų savo kūrinių iškėlė itin aukštą meninę kartelę, tačiau paliko virtinę neatsakytų klausimų – kur jis mokėsi, kodėl žinomas vos vienas kitas jo biografijos faktas, o gal menininkas savo ankstyvojoje biografijoje turėjo ką slėpti ar nutylėti? 

J. G. Pinselis šiandien žinomuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1751 m. gegužės 13 d. Bučačo bažnytinių metrikų knygoje, ten įrašyta jo sudaryta santuoka. Pagal visoje Vidurio Europoje panašius gildijų nuostatus santuoka buvo sąlyga norint įgyti meistro teises ir atidaryti dirbtuves. Šios taisyklės XVIII a. vis dar laikytasi, nepaisant vis stiprėjančio menininkų siekio išsivaduoti iš jos gniaužtų.

J. G. Pinselio biografijos ir kūrybos tyrėjas, žymus lenkų dailės istorikas prof. habil. dr. Janas K. Ostrowskis mano, kad išskirtinį talentą ir kūrybinę energiją vos per dešimtmetį pademonstravęs skulptorius tuokėsi būdamas maždaug trisdešimties metų. Todėl veikiausiai gimė apie 1720 m. ir, tikėtina, buvo vokiečių ar austrų kilmės, katalikas, kilęs iš Čekijos. Dar du metrikų įrašai 1752 ir 1759 m. liudija, kad J. G. Pinselis turėjo du sūnus – Bernardą ir Antaną. Paskutinis 1762 m. spalio 24 d. įrašas nurodo, kad J. G. Pinselio našlė ištekėjo trečią kartą. Todėl spėjama, kad mirties dieną J. G. Pinseliui tebuvo vos apie keturiasdešimt metų. 

Didžiojo meistro kūrybos dešimtmetis

J. G. Pinselio kūrybos dešimtmečio palikimo tyrėjai įvardija, kad skulptoriaus darbai pasižymi savotišku archajiškumu ir yra paradoksalių kraštutinumų derinys. Kiekvienoje skulptūroje jis kūrė dvilypį lengvumo ir įtampos, ramybės ir dramatizmo jausmą. Techniniu požiūriu savo kūriniuose J. G. Pinselis sugebėjo gana tiksliai perteikti atskiras žmogaus kūno dalis: plaukų sruogas, akis su ryškiais vokais ir blakstienomis, kaulėtas rankas ir pėdas, iš visų jėgų įtemptus raumenis.

Tačiau šios detalės dažniausiai nesusiejamos į logišką visumą, jas užvaldo ekspresijos ir dekoratyvumo siekis. Įspūdis kartais kuriamas nusižengiant žmogaus kūno anatomijai, o kūno dalys hiperbolizuojamos. Dinamikos, šešėlių žaismo įspūdį dar labiau sustiprina drabužių draperijos ir jų savitos kampuotos formos, užgožiančios kūnų formas. Skulptorius sugebėjo pritaikyti ir išskirtines technikos priemones, dažnai viršijančias medžiagos galimybes ir fizikos dėsnius. J. G. Pinselis iš kelių medžio dalių sujungia didžiulį medžio bloką, leidžiantį sukurti monumentalią skulptūrą. 

Akivaizdu, kad talentingas meistras savo dirbtuvėse dirbo ne vienas. Skaičiuojama, kad norint sukurti tiek nemažų skulptūrų ir jų kompozicijų, J. G. Pinselio dirbtuvėse turėjo dirbti iki 30 darbuotojų. Tai buvo amatininkai, kurie ruošdavo medieną, atlikdavo kitus paruošiamuosius darbus, tapydavo ar auksuodavo. Dirbtuvėse turėjo dirbti ir kalvių, gaminusių tvirtinimo detales, taip pat specialius įrankius medžiui apdirbti ir ypač smulkioms detalėms drožti.

Kad ir kaip būtų keista, apie J. G. Pinselio gyvenimą žinoma labai mažai, o štai jo kūrinių, nepaisant XX a. kataklizmų ir sunaikinimų, išliko palyginti daug. Be to, dalis sunaikintų kūrinių ir ištisų kompozicijų žinoma iš XX a. pirmosios pusės fotografijų. Valdovų rūmų muziejaus parodoje rodomos keturios įspūdingos skulptūros, tyrėjų neabejotinai priskiriamos genialiam meistrui J. G. Pinseliui. 

Tarptautinė paroda „Baroko skulptūros mistika: Johanas Georgas Pinzelis ir kiti XVIII a. Lvovo meistrai“ Valdovų rūmuose. Mindaugo Kaminsko nuotrauka
Tarptautinė paroda „Baroko skulptūros mistika: Johanas Georgas Pinzelis ir kiti XVIII a. Lvovo meistrai“ Valdovų rūmuose. Mindaugo Kaminsko nuotrauka
Tarptautinė paroda „Baroko skulptūros mistika: Johanas Georgas Pinzelis ir kiti XVIII a. Lvovo meistrai“ Valdovų rūmuose. Mindaugo Kaminsko nuotrauka
Tarptautinė paroda „Baroko skulptūros mistika: Johanas Georgas Pinzelis ir kiti XVIII a. Lvovo meistrai“ Valdovų rūmuose. Mindaugo Kaminsko nuotrauka

Tarptautinė paroda Vilniuje

Tarptautinė paroda „Baroko skulptūros mistika: Johanas Georgas Pinzelis ir kiti XVIII a. Lvovo meistrai“ skiriama Vilniaus 700 metų sukakčiai paminėti. Ir tai nėra sutapimas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė XVIII a. taip pat buvo svarbus europinis vėlyvojo Baroko meno centras. Tačiau Vilnius, skirtingai nei Lvovas, pasižymėjo pirmiausia originalia vėlyvojo Baroko architektūra.

Tad genialaus vėlyvojo Baroko skulptoriaus J. G. Pinselio ir jo amžininkų iš Lvovo regiono kūrybos paroda, surengta vėlyvojo Baroko architektūros mieste Vilniuje, kviečia parodos lankytojus ne tik į mistinio Baroko praeitį, bet ir tam tikram kultūriniam dialogui, taip pat ragina išsamiau susipažinti su Vidurio Europos kultūros ir meno tradicijomis, jungiančiomis Vieną, Prahą, Miuncheną ir Krokuvą, Vilnių bei Lvovą. 

Parodos globėjai: Lietuvos Respublikos kultūros ministras Simonas Kairys ir Ukrainos kultūros ir informacijos politikos ministras Oleksandras Tkačenko. Kuriant parodos koncepciją kartu dirbo ir Lietuvos, ir Ukrainos muziejininkai: dr. Vydas Dolinskas, Gintarė Tadarovska, Marijus Uzorka, Tarasas Vozniakas.

Paroda veiks tris mėnesius. Ir pirmą kartą laikinojoje parodoje yra eksponatų, specialiai skirtų žmonėms, turintiems regėjimo negalią. Iš Ukrainos atvežtas ir 3D technologija atkurtas skulptūras lankytojai galės liesti rankomis, ras aprašus brailio raštu. 

Valdovų rūmų muziejaus informacija

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien