2020 06 28

Jovita Poviliūnaitė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min

Basomis per pievą

nespalvota fotografija, kurioje matomos ramunės
Jovitos Poviliūnaitės nuotrauka

Vasara kaip ir kasmet mane užklupo netikėtai. Pasitiko karščiu ir liūtimis. Mieste tvanku, nors troleibusuose kondicionieriai šaldo pavyzdingai. Parkai, kur suaugusieji ieško atokvėpio medžių pavėsyje, o vaikai atgaivos įtartino švarumo tvenkinyje, primena žmonių pilnas senamiesčio gatveles su kavinėmis. Situacija ne geresnė prie ežerų, upių, karjerų ir taip mūsų branginamos Baltijos. Karšta. Gausu žmonių.

Sėdu į mašiną ir bėgu. Pievos. Laukai. Miškai.

Ant drugio sparno ateina Joninės. Brendu per pievą. Kvepia vaikyste, kai atsiguldavau pievoje ir tiesiog stebėdavau debesis, braukdama tarp pirštų smilgas. Mane stulbina gamtos tobulybė ir įvairovė: nerasi dviejų vienodų medžio lapų, ramunės žiedlapių. O kokia kūryba drugio sparno raštuose.

nespalvota fotografija, kurioje matoma pieva
Jovitos Poviliūnaitės nuotrauka
nespalvota fotografija, kurioje matomas drugelis
Jovitos Poviliūnaitės nuotrauka

Dabar pats tinkamiausias laikas rinkti kvapnius žolynus. Ne visus pažįstu. Bandau prisiminti, ką aiškindavo močiutė, bet viskas nutolę. Tuomet vaikui ir nelabai rūpėjo… Pamenu trauklapį, kurį dėdavome ant nubrozdintų kelių, kmynus, kurių buvome liepiami pririnkti, o paskui pustydavome juos vėjyje. Ramunėlės, medetkos, šios augo ne pievoje, o močiutės gėlynėlyje. Dobilai.

Pievoje praleidžiu neskaičiuojamą laiką, jis čia sustoja. Sielos lengvumą temdo mintis „tik nepasigauti erkės“. Bičių, zujančių ant žiedų, nebijau. Svarbiausia jų neužminti, nesuerzinti ir jos bus  patys romiausi padarėliai. Lengvi vėjo blaškomi drugiai, įspūdingais raštais pasipuošę. Vienas kitas žiogas.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Jonines lietuviai linkę švęsti triukšmingai ir efektingai. Prisimena ir papročius: paparčio žiedą, žolynų vainikus upėje, laužą. Čia daug simbolikos. Ugnis simbolizuoja moralinį apsivalymą. Jai baigiant degti išsakomos ateities viltys, lūkesčiai. Laužas simbolizuoja sveikatą ir laimę šeimyniniame gyvenime. Rasa – gyvybės simbolis. Kuo didesnė rasa šventės rytmetį, tuo geresnio derliaus galima tikėtis. Ji turi gydomųjų galių. Rasa prausiasi ligoniai, kurie tikisi pasveikti. Vainikas – nemirtingumo ir meilės simbolis. Vainikus iš gėlių dažniausiai pina merginos. Paparčio žiedas. Sakoma, jog jo ieškoti gali tik stiprus žmogus, nes jį saugo raganos. Paparčio žiedo ieškoma vidurnaktį, svarbu, kad aplink būtų kurtinanti tyla.

nespalvota fotografija, kurioje matoma pienė ir ant jos nutūpusi bitė
Jovitos Poviliūnaitės nuotrauka
nespalvota fotografija, kurioje matomas ant gėlės nutūpęs drugelis
Jovitos Poviliūnaitės nuotrauka

Man tai diena, kai apsisuka metų ratas. Viskas prasideda iš naujo, kai praeitį nuplauna netikėtai užklupusi liūtis. Ir lieki basas – tiek fiziškai, tiek mintimis.

Vasaros saulėgrįža – trumpiausia naktis, ilgiausia diena. Šios šventės ištakos Lietuvoje – Rasos. Nors šventė buvo sukrikščioninta, papročiai liko tie patys. Sukrikščionintose apeigose per pamaldas šventinamos vaistažolės.

Ir džiugu, ir liūdna. Visos gyvenimo Joninės sukrenta į atsiminimus. Kažkur eita, būta, tikėta.

Basomis per pievą. Basomis per sielą.