„Bendrakeleiviai“ kviečia į tarpusavio pagalbos grupę priklausomų asmenų artimiesiems

Daug yra kalbama apie pagalbą žmonėms, turintiems priklausomybių, tačiau jų artimieji kartais lieka šešėlyje. Arba patys tarsi nemato problemos savo elgesyje – juk geria, vartoja ne jie, o visos problemos ir bėdos pasibaigtų, jei tik tas artimas žmogus nebevartotų, nebeloštų, nebe... Kausto ir gėda, kaltė, baimė kalbėtis apie savo patirtis, gal niekas nesupras jų problemų, o kur su jomis eiti, irgi nežinia... Net ir nutraukus santykius su priklausomu žmogumi, lieka tie patys išmokti modeliai, trukdantys laisviau, pilniau gyventi. Kai priklausomybe serga vienas žmogus šeimoje, suserga visi, esantys šalia, ir savaime visa tai nepraeina.

Tad jei kyla klausimų, kaip padėti sau susidoroti su iškylančiais iššūkiais, emocijomis, norisi pasidalinti naštomis su bendraminčiais, panašias situacijas išgyvenančiais žmonėmis,

Šeimos ir asmens saviugdos centras „Bendrakeleiviai“ nuo spalio 6 dienos priklausomų asmenų artimuosius kviečia jungtis į tarpusavio pagalbos grupę nuotoliu, per ZOOM platformą. Grupę palydės priklausomybių konsultantė/mentorė Jolita Balčiauskienė, numatoma 12 susitikimų ketvirtadienių vakarais. Daugiau apie programą pasakoja pati Jolita.

Jolita, prisistatykite, kas Jūs esate, ir koks bus Jūsų vaidmuo grupėje?

Aš esu Jolita Balčiauskienė, pagal išsilavinimą – teisininkė, taip pat – priklausomybių konsultantė, esu baigusi koučingą. Šiuo metu dirbu ir savanoriauju įvairiose nevyriausybinėse organizacijose būtent su priklausomybes turinčiais asmenim, ypatingą dėmesį skiriu jų artimiesiems. „Bendrakeleiviuose“ savanoriauju kaip teisininkė, o dabar vesiu ir grupes priklausomų asmenų artimiesiems. Taip pat dirbu Šiaulių vyskupijos „Carite“.

Kelintą kartą tokia grupė yra renkama „Bendrakeleiviuose“?

Manau, kad pirmą kartą, ir ypatinga tai, kad ji vyks nuotoliu. Šiauliuose su „Caritu“ gyvai vedu grupes jau keli metai žmonėms, išgyvenantiems sunkumus, santykių krizes, kai fone yra alkoholis, priklausomybės.

Truputį papasakokite, kokia čia bus programa, kam ji skirta?

Programa skirta žmonėms, kurie vienaip ar kitaip yra turėję sąlytį su priklausomybę turinčiaisiais. Gali prisijungti ir tie, kurie kartu tebegyvena su priklausomu žmogumi, o gal jau išsiskyrę ir nebegyvena kartu, galbūt kažkieno sūnus, dukra, mama turi šią problemą. Tai gali būti alkoholizmas, narkotikai, priklausomybė lošimui… Jei žmogus jaučia, kad jam ta tema jautri, svarbi, sopa.

Kartais būna, tarkim, moteris ar vyras išsiskiria su savo vartojančia antra puse, ir šios temos jo ar jos gyvenime nebelieka. Bet dažnai ši tema ima kartotis ir kituose santykiuose. Svarbu suprasti, išmokti, kaip mano gyvenime veikia tam tikra schema, ir sužinoti, kaip su tuo tvarkytis.
Nebūtinai tas priklausomas asmuo turi būti sutuoktinis ar sutuoktinė, tai gali būti ir vaikas. Kažkas iš tavo artimos aplinkos.

Kokie yra požymiai, kad reikėtų kreiptis pagalbos?

Dažnai, jei priklausomo žmogaus artimasis keičia savo elgesį, tenka keistis ir pačiam priklausomybių turinčiajam. Labai daug priklauso nuo artimųjų… Kartais artimieji daro tam tikras klaidas. Labai patogu nieko nekeisti visiems.

Svarbu pastebėti, kiek aš laiko per parą esu savo gyvenime, o kiek – „gyvenu“ kito, to priklausomybę turinčio, gyvenimą? Kiek aš apie jį ar ją galvoju? Kiek atpažįstu savo emocijas, o kiek bandau atspėti kito nuotaikas? Ar aš dangstau geriantį/vartojantį vyrą, meluoju, kad serga, dėl to neateina į darbą, o iš tikro – geria? Per didelis noras gelbėti, padėti, situacijų modeliavimas mintyse – kas bus, jei vėl išgers. Taip pat signalas būtų per didelis atsakomybės, kaltės jausmas.

Svarbus ženklas yra, jei daugiau gyvenu ne savo, o kito gyvenimą. Kai ateina pasikonsultuoti mama dėl savo suaugusio vaiko ir sako: „Mes turim problemą“, o tas vaikas net nemano, kad jis turi problemą. Mama jau neatskiria, kur yra jos problema, o kur – to vaiko. Įvyksta susitapatinimas. Tas artimasis tampa toks tarsi hibridas – su dviem galvom. Kiekvienas galime gyventi tik savo gyvenimą.

Kuo Jūsų renkama grupė skirsis nuo Al-Anon, SAV programos?

Tiesiog iš savo patirties galiu pasakyti, kad ne visiems tinka minėtos programos, tiesiog skirtingi poreikiai. Al – Anon turi savo griežtą programą, 12 žingsnių, tam tikras taisykles. Čia būtų kiek laisvesnė programa, ją kūriau pagal savo patirtį, kas man atrodė svarbu, ko reiktų išmokti. Turėsime 12 susitikimų. Savęs pajautimas, ribų nubrėžimas, mokymasis paleisti kontrolę, bandysim suvokti, iš kur mano gyvenime atsirado santykis su alkoholiu?

Kuo dar ypatinga ši grupė?

Manau, labai patogu, kad šitie susitikimai vyks nuotoliniu būdu. Yra sudėtinga skirti vieną vakarą, išeiti iš namų, galbūt partneris namie vartoja, nėra kur palikti vaikų ar panašiai. Tiems žmonėms, kurie dar yra emociškai priklausomi, sunku dar ir pasakyti, kad jie kažkur išeina. Nuotoliniu būdu dalyvauti yra lengviau. Taip pat ypač mažesnių miestelių gyventojams aktualu, kad nuotoliniu būdu gali prisijungti žmonės iš skirtingų vietų, skirtingų miestų, tad mažesnė galimybė sutikti pažįstamų, todėl lengviau atsiverti, dalintis, kažkuria prasme saugiau, kad viskas liks grupėje.

Tai bus saugi erdvė, būtent su tokio pat likimo žmonėmis, kur niekas neaikčioja dėl to, ką patiri, kur yra priėmimas ir supratimas.
Šitos problemos nepraeina savaime. Jei vaikystėje užaugai nebūtinai su priklausomybių problemą turinčiais tėvais, gal disfunkcinėje šeimoje, atsiranda tam tikri elgesio modeliai, kurie paskui veikia gyvenimą. Tai nėra pasaulio pabaiga, bet svarbu tą pastebėti ir keisti, pažinti save.
Dievas nenori mūsų kančios, Jis nori, kad būtume laimingi, bet sprendimus turime daryti patys.

Keletas trumpų liudijimų iš lankiusių panašią grupę Šiauliuose

„Grupiniai susirinkimai padėjo man suprasti, kad taip, kaip aš, jaučiasi ir kiti žmonės, turintys priklausomą artimą. Susirinkimuose galėjau jaustis suprasta ir išklausyta. Net keista, kaip palaikymas ir bendra patirtis suvienija ir gydo.“

„Nuo pat vaikystės mane supa alkoholis. Tėvai alkoholikai, pirma santuoka baigėsi girtaujančio vyro mirtimi. Antras vyras ne tik gėrė, bet ir lošė. Aš net draugus turėjau stipriai girtaujančius. Keista, kaip pati nenusiritau. Vieną dieną, kai po nemigo nakties sergantį vaiką išvedžiau į darželį, nulėkus į darbą visą dieną sėdejau kaip ant adatų, supratau, kad daugiau taip nebegaliu. Tiesiog nebeturiu jėgų visko tempti viena. Taip netikėtai radau savitarpio pagalbos grupę.“

„Tik pradejusi lankytis grupėje supratau, kas vyksta. Mano kontrolės lygis buvo toks, kad aš net nejausdama to, bandžiau būti atsakinga už viską. Spėliojau kitų jausmus, apie savuosius nenutuokdama. Net šiurpas imdavo pagalvojus, kad atvažiuos svečiai, ir visi supras, kad mūsų šeimoje yra bėdų. Ilgai ir sėkmingai slėpiau tai. Džiaugiuosi, kad radau grupę. Džiaugiuosi, kad yra tokia pagalba, nes nebežinojau, ko griebtis. Psichologai ar kiti terapeutai man neįperkami. O ir tęsiasi tai netrumpai.“

Daugiau informacijos apie grupę ir registracija: https://www.bendrakeleiviai.lt/2022/07/15/22-09-grupe-priklausomu-zmoniu-artimiesiems-kopriklausomiems-asmenims/