„Bernardinai.lt“ diskusija: ar mūsų žiniasklaida skleidžia Kremliaus propagandą?

Kaip atskirti Kremliaus naratyvą viešojoje erdvėje? Ar Lietuvos žiniasklaida atspari Rusijos propagandai? Kokia Rusijos taktika bandant paveikti Vakarų viešąją erdvę? Ar išmainome tiesą į populiarias antraštes?

Apie visa tai ir dar daugiau diskutuoja dezinformacijos ekspertas, nevyriausybinės organizacijos „Pilietinio atsparumo iniciatyva“ atstovas LUKAS ANDRIUKAITIS ir „Bernardinai.lt“ bendradarbis, istorikas TEODORAS ŽUKAS.

Kaip atpažinti Kremliaus propagandą?

Analitikas Lukas Andriukaitis išskyrė du būdus, kaip atpažinti Kremliaus naratyvą – atrasti tiesioginę sąsają su Kremliumi kaip informacijos šaltiniu arba analizuojant patį naratyvą atpažinti jį kaip paveiktą Kremliaus ypatybių. Būtent pastarasis būdas dažniausiai yra naudojamas analitikų, nes paprastai atsekti tiesioginius ryšius su Kremliumi yra labai sunku. Kita vertus, naudojant antrąjį būdą, būtina pasitelkti išsamų tyrimą, įžvelgti tam tikrą naratyvų skleidimo specifiką ir atsikartojimą, tam, kad galėtume konkretų naratyvą identifikuoti kaip Kremliaus propagandą.

Kaip veikia Rusijos propaganda?

Pasak L. Andriukaičio, Rusijos propaganda visų pirma pasižymi oportunizmu: „Šie žmonės žvelgia į konkretų įvykį ir žiūri, kaip būtų galima jį panaudoti savo tikslams, kurie nesikeičia jau seniai – silpninti NATO, Vakarų visuomenes. Kremliaus taktika iš esmės nesikeičia, tačiau prisitaiko prie konkrečių įvykių.“

Žvelgiant į Lietuvą, galima išskirti kelis Kremliaus oportunistinius naratyvus, kurie Lietuvoje veikė sėkmingai. „Atliekant tyrimus, pastaruoju metu Lietuvoje išsiskyrė Kremliaus pastangos sumenkinti Lietuvos kompetentingumo įvaizdį, buvo nuosekliai bandoma pateikti mūsų Vyriausybės veiksmus kaip netinkamus. Na o pastaruoju metu išryškėjo Kremliaus naratyvai, susiję su ekonomine situacija, bandoma sukelti abejonę dėl paramos Ukrainai esant sunkesnei ekonominei padėčiai“, – sako L. Andriukaitis.

Kitokius Kremliaus veikimo pavyzdžius matome Vakaruose ar net mūsų kaimyninėse šalyse: „Lenkijoje Kremlius skleidė naratyvus apie ukrainiečių pabėgėlius, kurie neva ukrainizuos Lenkiją. Turint omenyje Lenkijos ir Ukrainos istorines traumas ir įtampas, tai labai dažnas Kremliaus propagandinis metodas. Vokietijoje buvo veikiama per pacifizmo prizmę, JAV buvo gyvas bene labiausiai Vakaruose paplitęs Kremliaus propagandinis naratyvas apie Trečiojo pasaulinio karo eskalavimą, buvo siekiama viešojoje erdvėje paskleisti abejonę, kodėl JAV iš viso reikia palaikyti Ukrainą ir neva rizikuoti savo saugumu.

Akivaizdu, kad po Krymo apšaudymo šis Rusijos gąsdinimas bliūkšta. Kita vertus, šiandien Vokietijoje šis neeskalavimo naratyvas vis dar paplitęs, ypač dabar, svarstant perduoti tankus Ukrainai“, – teigia ekspertas.

Ar Lietuvos žiniasklaida atspari Kremliaus naratyvams?

„Kalbant apie populiariausius portalus, situacija yra gana gera. Žvelgiant į bendrą vaizdą, lyginant su kai kuriomis Vakarų valstybėmis, situacija yra gera“, – teigia L. Andriukaitis.

Tačiau, pabrėžia ekspertas, didžiausia mūsų žiniasklaidos problema yra vadinamasis klikbaitinimas, kai siekiant pateikti naujienas greitai ir populiariai pasklinda nepatikrinta informacija. „Kita vertus, nuo 2014-ųjų situacija tikrai gerėjo. Per šį laiką dirbdamas su dezinformacija matau nemenką pagerėjimą“, – sako L. Andriukaitis.

Vis dėlto būta ir tam tikrų ryškių išimčių. Kaip atkreipė dėmesį T. Žukas, pavyzdžiui, Kaliningrado tranzito atveju Lietuvos žiniasklaidoje šmėžavę teiginiai buvo itin panašūs į Kremliaus naratyvus. Kaip teigia analitikas L. Andriukaitis, „Kaliningrado tranzito atveju suveikė ne tiek žiniasklaidos neprofesionalumas, kiek politinė įtampa ir politikų klausimų užaštrinimas. Kita vertus, išimtis patvirtina taisyklę, ir tai tėra lašas jūroje“.

Kad ir kaip būtų, didžiausios klaidos žiniasklaidoje daromos dėl pačios dabartinės mūsų žiniasklaidos prigimties: „Beveik visa mūsų žiniasklaidos sistema vis dar paremta klikbaitu. Tai lemia milžinišką konkurenciją dėl antraščių populiarumo ir jų publikavimo greitumo, dėl to sumažėja galimybės pateikti patikrintą ir kokybišką informaciją.“

Kuo skiriasi Kinijos ir Rusijos propaganda?

Pasak L. Andriukaičio, Kinijos propaganda yra kiek subtilesnė nei Rusijos ir visų pirma yra nukreipta į savo šalies įvaizdžio gerinimą. Tačiau Taivano atveju buvo siekiama atgrasyti Vakarų šalis, palaikančias Taivaną, viena vertus, gąsdinimu, kita vertus, pabrėžimu, esą tik Kinija yra patikima ateities partnerė.

„Nors subtilumas yra kertinis Kinijos propagandos bruožas, taivaniečių atstovybės Lietuvoje atveju Kinijos veikimas išties buvo panašesnis į Kremliaus metodus, bet tai yra veikiau išimtis“, – sako propagandos analitikas.

Ką žiniasklaidai rekomenduoja propagandos analitikai?

Kertinis dėmuo yra bendradarbiavimas tarp organizacijų, žurnalistų ir vyriausybės. „Labai svarbu gilinti žinias, konsultuotis su analitinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis, kaip kokybiškai vykdyti tyrimus, tinkamai pateikti informaciją“, – sako nevyriausybinės organizacijos „Pilietinio atsparumo iniciatyva“ atstovas L. Andriukaitis.