Vykdome technologijų atnaujinimo darbus. Atsiprašome dėl galimų sutrikimų. Norite prisidėti prie pokyčių? Nepamirškite -> Paremti
Atsinaujiname. Atsiprašome dėl galimų sutrikimų. Bet galite paremti.

2022 12 06

bernardinai.lt

Žiūrėjimo ir skaitymo laikas:

60 min.

„Bernardinai.lt“ diskusija: ar tarp Ukrainos ir Vakarų partnerių bręsta įtampa?

Albinas Januška, Emilija Pundziūtė-Gallois, Andrius Kubilius. „BNS Foto“ ir asmeninio archyvo nuotraukos, Bernardinai.lt fotomontažas

Incidentas Lenkijos ir Ukrainos pasienyje buvo pažymėtas Ukrainos ir jos Vakarų partnerių pozicijų susikirtimo. Nors šis nuomonių išsiskyrimas buvo diplomatiškai numaldytas, akivaizdu, kad karui tęsiantis ir artėjant žiemai išryškės vis daugiau Kyjivo, Europos ir Vašingtono nuomonių išsiskyrimo prielaidų.

Ar Ukraina yra arba bus spaudžiama derėtis su Rusija? Kokių politinių rizikų artimiausiu metu gali iškilti dėl Europos ir JAV paramos Ukrainai? Kokios išties yra konkrečių sostinių – Vašingtono, Paryžiaus, Berlyno – nuostatos dėl karo Ukrainoje? Ar įmanomas bendras sutarimas tarp Ukrainos ir Vakarų, kad karo pabaiga turi reikšti sugrįžimą į 2014 m. vasario teritorinį status quo ante?

Apie potencialią įtampą tarp Ukrainos ir Vakarų partnerių „Bernardinai.lt“ diskutavo: Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas ALBINAS JANUŠKA, europarlamentaras ANDRIUS KUBILIUS ir politologė, „Sciences Po“ universiteto Paryžiuje dėstytoja, Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkė EMILIJA PUNDZIŪTĖ-GALLOIS. Diskusiją moderavo „Bernardinai.lt“ bendradarbis, istorikas Teodoras Žukas.

Dėl techninių nesklandumų keliskart buvo nutrūkusi tiesioginė pokalbio transliacija feisbuke ir kai kurie dalyvių pasisakymai neišsisaugojo. Atsiprašome už nepatogumus.

Ar Vakarų požiūris vieningas?

Tiek politologė Emilija Pundziūtė-Gallois, tiek europarlamentaras Andrius Kubilius pastebėjo, kad, nepaisant lėtoko ginklų tiekimo ir kitų trūkumų, Vakarai dėl karo Ukrainoje yra gana vieningi. „Net ir Olafas Scholzas yra viešai pasakęs, kad derybos gali būti vykdomos tik tuomet, kai Rusija pasitrauks iš Ukrainos teritorijos“, – sakė A. Kubilius.

Kita vertus, pasak europarlamentaro, kol kas Vakarų požiūris nėra vieningas dėl Rusijos ateities ir būsimo Rusijos atsakomybės prisiėmimo. Signataras Albinas Januška taip pat pabrėžė, kad Vakarų laviravimas tarp pagalbos Ukrainai ir nesikišimo į karą visų pirma yra nulemtas Vakarų branduolinio karo baimės bei išankstinio pasiruošimo menkumo.

„Karinėje sferoje tam tikro sutarimo esama, tačiau kitose srityse vienybės nedaug. Tiek subsidijų, tiek sankcijų srityje. Kalbant apie Rusijos ateitį, reikia suprasti, kad gali būti, jog Rusija net ir be Putino liks imperine valstybe, o gyventi su tokia Rusija mums reikš pastangas kuo labiau nuo jos atsiriboti“, – pabrėžė A. Januška.

Pasak A. Kubiliaus, būtina Rusijos atžvilgiu vykdyti ne tik gynybos ir atgrasymo, bet ir transformacijos politiką: „Šiam tikslui labai svarbi yra Ukrainos pergalė, jos atstatymas ir integracija į Europą. Nes tokiu būdu rusai galbūt pagaliau pamatys, kad galima gyventi kitaip. Maža to, Ukrainos pergalė į gera gali paveikti ir Baltarusijos situaciją, o tai jau išties gali padaryti įtaką tam, kas vyks Rusijoje.“

Ar Vakarai gali spausti Ukrainą derėtis?

A. Kubilius pabrėžė, kad tiek Europos, tiek Vašingtono lyderiai sutaria, jog reikia steigti vadinamąjį lyderystės tribunolą, kuris būtų panaudotas patraukti atsakomybėn Kremliaus lyderius. „Tai reiškia, kad Vakarai yra nutarę, jog Putinas turi būti patrauktas teisinėn atsakomybėn. Todėl nemanau, kad Ukrainai bus liepta derėtis su Putinu“, – teigė jis.

A. Januška taip pat pabrėžė, kad Vakarai dabar jau yra pareiškę, jog nediktuos Ukrainai taikos sąlygų: „Tie, kurie spaudžia Ukrainą, veikiausiai nori pabrėžti, kad Ukraina neužsibrėžtų sau raudonų linijų, kurios vėliau taptų pačios Ukrainos vidaus politikos problema.“

Pasak E. Pundziūtės-Gallois, ir patys Vakarai yra įgavę tam tikro jautrumo užpultų partnerių atžvilgiu: „Macrono pasiūlymai yra tradicinės diplomatinės priemonės. Tačiau, kai prancūzų spauda paskelbia Macrono pareiškimus dėl saugumo garantijų Rusijai, jis susilaukia neigiamos reakcijos ne tik iš Kyjivo, bet ir iš kitų partnerių, politikų ir turėtų į tai atsižvelgti. Kita vertus, tai, kad Macronas kalba apie taikos derybas bei sprendimus ir pabrėžė, jog Prancūzija padeda, bet nekariauja, rodo tam tikrą naivią jo poziciją; būtų pavojinga, jei jis manytų, kad gali būti taikos derybų tarpininkas.“

A. Kubilius pabrėžė nuolatinio darbo su Vakarų partneriais būtinybę: „Ukrainai reikia nuolat padėti įtikinant Vakarus. Pavyzdžiui, kitas mūsų tikslas – įtikinti Nyderlandus, kurie dabar yra kliūtis tolesnei Ukrainos integracijai.“

Vienas iš galimų ryškių nesutarimų tarp Vakarų ir Ukrainos gali būti Krymo klausimas. Pasak politologės E. Pundziūtės-Gallois, Krymo klausimas dar nėra išspręstas, Vakaruose dar vis vyrauja nuostata, kad dėl Krymo dar galima derėtis ir galbūt jį galima atiduoti Rusijai.

Pasak A. Januškos, daug nulems ir karinės aplinkybės: „Kiekvieną mėnesį reikės milijardų Ukrainai palaikyti. Ir tokio palaikymo reikės 2–3 metus. Todėl karo tęstinumas gali sukelti Vakarų nuovargį. Vis dėlto, jei karas baigtųsi greičiau, kyla kitas klausimas – kas vyks toliau? Rusija gali kauptis revanšizmui, todėl ir vėliau bus labai svarbu, kad Vakarai nepereitų prie įprasto verslo darymo nuostatų.“

Pasak A. Januškos, net ir Putino branduolinio ginklo korta šiuo metu Vakarams nebėra tokia baisi. „Akivaizdu, kad įvyko tam tikri pokalbiai su Kinija ir Indija, kurios dabar aiškiai spaudžia Putiną vėl netraukti branduolinio ginklo kortos“, – sakė signataras.

Norite nepraleisti svarbiausių naujienų? Prenumeruokite naujienlaiškį:

Atsinaujiname

Vykdome technologijų atnaujinimo darbus. Atsiprašome dėl galimų sutrikimų.

Norite prisidėti prie pokyčių?

Paremkite