Sunku skaityti? Padidink tekstą, spausdamas ant aA raidžių straipsnio pradžioje. Perskaitei lengviau? Nepamiršk -> Paremti
Neįskaitai? Spausk teksto didinimo mygtuką. Paremk. Ačiū!

2020 12 24

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

5 min.
Federico Barocci, „Jėzaus gimimas“ (fragmentas), 1579 m. „Wikimedia Commons“ nuotrauka

2020 12 24

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

5 min.

„Bernardinai.lt“ sveikina artėjančių šv. Kalėdų proga

Kai angelai nuo jų pakilo į dangų, piemenys kalbėjo vieni kitiems: „Bėkime į Betliejų pažiūrėti, kas ten įvyko, ką Viešpats mums paskelbė.“ Jie nusiskubino ir rado Mariją, Juozapą ir kūdikį, paguldytą ėdžiose. Išvydę jie apsakė, kas jiems buvo pranešta apie šitą kūdikį. O visi žmonės, kurie girdėjo, stebėjosi piemenų pasakojimu. Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje. Piemenys grįžo atgal, garbindami ir šlovindami Dievą už visa, ką buvo girdėję ir matę, kaip jiems buvo paskelbta (Lk 2, 15–20).

Mieli „Bernardinai.lt“ skaitytojai,

Sveikiname artėjančių šv. Kalėdų proga. Ačiū, kad esate kartu su mumis. Jūs – tikra dovana! Dėkojame už palaikymą, komentarus, sveiką kritiką ir savo atsiųstus tekstus.

Savo ruožtu stengsimės ir toliau būti Jūsų draugais – ypač dabartiniu nelengvu metu. Pabaigę „Advento pokalbius“, tęsiame tradiciją kiekvieną šeštadienį feisbuke transliuoti gyvus pašnekesius su įdomiais žmonėmis, publikuoti prasmingus ir viltingus tekstus.

„Bernardinai.lt“ komandos nariai į Jus kreipiasi nuoširdžiais palinkėjimais, knygų citatomis, eilėraščių posmais.

Veronika Kimbrytė su sūnumi Sauliumi. Asmeninio archyvo nuotrauka

Veronika Kimbrytė, direktorė

Kūdikis gimsta tiek karo ar nelaimių metais, tiek euforijos ir pakilimo laikais. Jis ateina konkrečiai pas kiekvieną, nepriklausomai nuo šeimos ūkio dydžio. O kartu su Juo į pasaulį ateina šviesa ir viltis, kurie mums šiemet ypač reikalingi. Ir tiems, kurie ką nors prarado – artimąjį, sveikatą, sielos ramybę, ir tiems, kuriems metai atnešė mažiau sumaišties ar vargo.

Ir jei Kūčių vakarą ar šv. Kalėdų dienomis nebus ką priglausti, apkabinti ir pasveikinti, išskyrus kompiuterį ar telefoną su artimųjų veidais ir balsais – juk visada galime priglusti prie tik ką Gimusiojo švelnaus skruosto, ir, tikiu, kad toje bendrystėje rasime ir paguodą, ir džiaugsmą, ir pilnatvę. Tikėkime ir pasitikėkime, o visa kita bus pridėta.

Kun. Arūnas Peškaitis, OFM. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka

Kun. Arūnas Peškaitis, OFM, dvasinis asistentas

Mielieji „Bernardinai.lt“ ir jų skaitytojai – šv. Kalėdų akivaizdoje, baigiantis metams, sveikinu Jus. O mano linkėjimas tebus Jūsų išskaitytas trumpame eilėraštyje iš šiais metais „Žaros“ leidyklos išleistos mano ir K. Simanausko knygos „Pamatymai“:

Regėti tave reiškia būtį

į lietų įeit lyg į būstą

vos uždegtą žvakę užpūsti

regėti tave reiškia žūtį

Ir iš ten išsiveržus gyventi

veržia gerklę ne ašaros duona

amžinybėj vis laukia Madona

baltai dengia stalą bus šventė.

Dalia Vyskupaitytė. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka

Dalia Vyskupaitytė, projektų vadovė

Šie metai primena, kokie galime būti trapūs, kaip galime ilgėtis mums įprasto gyvenimo. Linkiu, kad galėtume į jį sugrįžti kitokie – paprastesni, labiau vertinantys tai, ką turime. Džiugių šv. Kalėdų, gerų metų ir vilties!

Simonas Bendžius. Evaldo Lasio / Bernardinai.lt nuotrauka

Simonas Bendžius, religijos temų redaktorius

Per šias šv. Kalėdas padėkokime Dievui – taip, kaip kiekvienas mokame. Padėkokime, kad turime mums brangius šeimos narius – ir kad galėjome pažinti tuos, kurie jau paliko šį pasaulį. Jei šventes sutiksime vieni, padėkokime, kad žmonija išrado mobilųjį telefoną ir kompiuterį – todėl galime bendrauti su artimaisiais net ir (laikinai) nesusitikę gyvai. Padėkokime, kad turime savo šiltus namus – todėl nereikia glaustis svetimoje oloje kaip Šventajai Šeimai per Kalėdas.

Galų gale padėkokime, kad galime tikėti. Tikėjimas Tave ir mane mylinčiu Kūrėju yra pati brangiausia dovana Kalėdų rytą, mieliausias žaislas eglutėje, gražiausias skambesys dainoje per radiją, skaniausias prieskonis mūsų valgiams ant šventinio stalo.

O jei tikėjimo dovanos vis dar neturime – ką gi, šv. Kalėdos yra pati geriausia proga jos nuoširdžiai paprašyti.

Portretas.
Jurga. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Jurgita Jačėnaitė, kultūros temų redaktorė

Tegul tai būna linkėjimas visiems jautriems kultūros ir gamtos žmonėms – linkėjimas Alfonso Nykos-Niliūno eilėraščiu „Be kaukės“, kurį poetas sukūrė Baltimorėje 1983 m. (iš rinktinės „Žiemos teologija II“).

Alfonsas Nyka-Niliūnas, „Be kaukės“

Sunku gyventi

Kaukėtam. Dar sunkiau

Mirti ir gyventi

Be kaukės,

 

Atsakymo į klausimą grėsmėj,

Kur viską žudo

Baisiausia prievarta –

Tvarka ir iš kurios

Beviltiškai bandau,

Kasdien sugaunamas,

Ištrūkti.

 

Todėl aš ir norėčiau,

Kad mano poezija būtų

Kaip žiedas, išsiskleidęs

Totalioje vienatvėje,

Kurį temato negyvos

Rytą nubudusio

Vabalo akys.

Baltimorė, 1983 m.

Kristina Tamelytė. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka

Kristina Tamelytė, visuomenės temų redaktorė

„Bernardinai.lt“ skaitytojams linkiu išvengti miego be sapnų ir gyvenimo be svajonių. Visa kita – kaip nors susidėlios.

Toma Bružaitė. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka

Toma Bružaitė, bendruomenės iniciatyvų vadovė

Nepraraskime vilties ir atsiduokime gyvenimui. Jis būna visoks: džiugus, ramus, sunkus, skaudus, kartais nuobodus, o gal ir bauginantis. Visa tai yra gyvenimas. O Kalėdos mums primena apie nenuviliantį ir visada išliekantį Dievo artumą. Tad sveikindama linkiu drąsos bei vilties – kad ir kas nutiktų, Ištikimasis yra šalia.

Jūratė Petronienė. Asmeninio archyvo nuotrauka

Jūratė Petronienė, dienos redaktorė

Linkiu, kad šios šv. Kalėdos kiekvienam taptų proga iš naujo įvertinti šios šventės prasmę – kad susitikti Užgimusįjį pavyktų ten, kur esame, nenuvažiavus šimtų kilometrų, galbūt ir negavus vėluojančių kalėdinių dovanų ar prie mažesnio stalo nei anksčiau. Linkiu mūsų skaitytojams viltingo ir prasmingo laiko!

Saulena Žiugždaitė. Evgenios Levin nuotrauka

Saulena Žiugždaitė, tekstų autorė

Mieli Bičiuliai,

Dievas tarp mūsų, kaip kūdikis, kuriam reikia mūsų rūpesčio ir globos. Namų, suaugusiųjų darnos, draugų ir artimųjų. Visai toks kaip mes. O drauge ir visiškai kitoks. Gimęs „ne iš kraujo ir kūno norų“… Norėčiau sugebėti per šias Kalėdas šiek tiek geriau įsiklausyti į tai, ką šis Įsikūnijęs Žodis nori mums pasakyti. Gal nori išmokyti atpažinti dalelę savęs kitame, kad ir kas jis būtų? Neišsigąsti kitoniškumo? Linkiu sau ir mums visiems šios Malonės!

Milda Vitkutė. Lino Braukylos nuotrauka

Milda Vitkutė, tekstų autorė

„Visi mes esame rojuje, – sakė karščiuojantis Zosimos [vienuolis atsiskyrėlis] brolis, – tik nenorime žinoti. Jei liautumėmės rietis, girtis vienas kitam, savo nuoskaudas prisiminti ir imtume mylėti vienas kitą ir laiminti gyvenimą – jame ir gyventume.“ (F. Dostojevskis, „Broliai Karamazovai“)

Laiminkite gyvenimą ir jame gyvenkite. Tokį palinkėjimą gavau iš savo kolegės lietuvių kalbos mokytojos ir noriu juo pasidalinti su jumis.

Rasa Baškienė. Asmeninio archyvo nuotrauka

Rasa Baškienė, tekstų autorė

Džiaukitės su besidžiaugiančiais, verkite su verkiančiais – bet ne atvirkščiai.

Patinka tai, ką skaitai?

Pasidalink su kitais naudodamasis patogiais mygtukais straipsnio pradžioje. Ir nepamiršk paremti!

Paremsiu