2020 12 24
Vidutinis skaitymo laikas:

2020 12 24
Vidutinis skaitymo laikas:
„Bernardinai.lt“ sveikina artėjančių šv. Kalėdų proga
Kai angelai nuo jų pakilo į dangų, piemenys kalbėjo vieni kitiems: „Bėkime į Betliejų pažiūrėti, kas ten įvyko, ką Viešpats mums paskelbė.“ Jie nusiskubino ir rado Mariją, Juozapą ir kūdikį, paguldytą ėdžiose. Išvydę jie apsakė, kas jiems buvo pranešta apie šitą kūdikį. O visi žmonės, kurie girdėjo, stebėjosi piemenų pasakojimu. Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje. Piemenys grįžo atgal, garbindami ir šlovindami Dievą už visa, ką buvo girdėję ir matę, kaip jiems buvo paskelbta (Lk 2, 15–20).
Mieli „Bernardinai.lt“ skaitytojai,
Sveikiname artėjančių šv. Kalėdų proga. Ačiū, kad esate kartu su mumis. Jūs – tikra dovana! Dėkojame už palaikymą, komentarus, sveiką kritiką ir savo atsiųstus tekstus.
Savo ruožtu stengsimės ir toliau būti Jūsų draugais – ypač dabartiniu nelengvu metu. Pabaigę „Advento pokalbius“, tęsiame tradiciją kiekvieną šeštadienį feisbuke transliuoti gyvus pašnekesius su įdomiais žmonėmis, publikuoti prasmingus ir viltingus tekstus.
„Bernardinai.lt“ komandos nariai į Jus kreipiasi nuoširdžiais palinkėjimais, knygų citatomis, eilėraščių posmais.

Veronika Kimbrytė, direktorė
Kūdikis gimsta tiek karo ar nelaimių metais, tiek euforijos ir pakilimo laikais. Jis ateina konkrečiai pas kiekvieną, nepriklausomai nuo šeimos ūkio dydžio. O kartu su Juo į pasaulį ateina šviesa ir viltis, kurie mums šiemet ypač reikalingi. Ir tiems, kurie ką nors prarado – artimąjį, sveikatą, sielos ramybę, ir tiems, kuriems metai atnešė mažiau sumaišties ar vargo.
Ir jei Kūčių vakarą ar šv. Kalėdų dienomis nebus ką priglausti, apkabinti ir pasveikinti, išskyrus kompiuterį ar telefoną su artimųjų veidais ir balsais – juk visada galime priglusti prie tik ką Gimusiojo švelnaus skruosto, ir, tikiu, kad toje bendrystėje rasime ir paguodą, ir džiaugsmą, ir pilnatvę. Tikėkime ir pasitikėkime, o visa kita bus pridėta.

Kun. Arūnas Peškaitis, OFM, dvasinis asistentas
Mielieji „Bernardinai.lt“ ir jų skaitytojai – šv. Kalėdų akivaizdoje, baigiantis metams, sveikinu Jus. O mano linkėjimas tebus Jūsų išskaitytas trumpame eilėraštyje iš šiais metais „Žaros“ leidyklos išleistos mano ir K. Simanausko knygos „Pamatymai“:
Regėti tave reiškia būtį
į lietų įeit lyg į būstą
vos uždegtą žvakę užpūsti
regėti tave reiškia žūtį
Ir iš ten išsiveržus gyventi
veržia gerklę ne ašaros duona
amžinybėj vis laukia Madona
baltai dengia stalą bus šventė.

Dalia Vyskupaitytė, projektų vadovė
Šie metai primena, kokie galime būti trapūs, kaip galime ilgėtis mums įprasto gyvenimo. Linkiu, kad galėtume į jį sugrįžti kitokie – paprastesni, labiau vertinantys tai, ką turime. Džiugių šv. Kalėdų, gerų metų ir vilties!

Simonas Bendžius, religijos temų redaktorius
Per šias šv. Kalėdas padėkokime Dievui – taip, kaip kiekvienas mokame. Padėkokime, kad turime mums brangius šeimos narius – ir kad galėjome pažinti tuos, kurie jau paliko šį pasaulį. Jei šventes sutiksime vieni, padėkokime, kad žmonija išrado mobilųjį telefoną ir kompiuterį – todėl galime bendrauti su artimaisiais net ir (laikinai) nesusitikę gyvai. Padėkokime, kad turime savo šiltus namus – todėl nereikia glaustis svetimoje oloje kaip Šventajai Šeimai per Kalėdas.
Galų gale padėkokime, kad galime tikėti. Tikėjimas Tave ir mane mylinčiu Kūrėju yra pati brangiausia dovana Kalėdų rytą, mieliausias žaislas eglutėje, gražiausias skambesys dainoje per radiją, skaniausias prieskonis mūsų valgiams ant šventinio stalo.
O jei tikėjimo dovanos vis dar neturime – ką gi, šv. Kalėdos yra pati geriausia proga jos nuoširdžiai paprašyti.

Jurgita Jačėnaitė, kultūros temų redaktorė
Tegul tai būna linkėjimas visiems jautriems kultūros ir gamtos žmonėms – linkėjimas Alfonso Nykos-Niliūno eilėraščiu „Be kaukės“, kurį poetas sukūrė Baltimorėje 1983 m. (iš rinktinės „Žiemos teologija II“).
Alfonsas Nyka-Niliūnas, „Be kaukės“
Sunku gyventi
Kaukėtam. Dar sunkiau
Mirti ir gyventi
Be kaukės,
Atsakymo į klausimą grėsmėj,
Kur viską žudo
Baisiausia prievarta –
Tvarka ir iš kurios
Beviltiškai bandau,
Kasdien sugaunamas,
Ištrūkti.
Todėl aš ir norėčiau,
Kad mano poezija būtų
Kaip žiedas, išsiskleidęs
Totalioje vienatvėje,
Kurį temato negyvos
Rytą nubudusio
Vabalo akys.
Baltimorė, 1983 m.

Kristina Tamelytė, visuomenės temų redaktorė
„Bernardinai.lt“ skaitytojams linkiu išvengti miego be sapnų ir gyvenimo be svajonių. Visa kita – kaip nors susidėlios.

Toma Bružaitė, bendruomenės iniciatyvų vadovė
Nepraraskime vilties ir atsiduokime gyvenimui. Jis būna visoks: džiugus, ramus, sunkus, skaudus, kartais nuobodus, o gal ir bauginantis. Visa tai yra gyvenimas. O Kalėdos mums primena apie nenuviliantį ir visada išliekantį Dievo artumą. Tad sveikindama linkiu drąsos bei vilties – kad ir kas nutiktų, Ištikimasis yra šalia.

Jūratė Petronienė, dienos redaktorė
Linkiu, kad šios šv. Kalėdos kiekvienam taptų proga iš naujo įvertinti šios šventės prasmę – kad susitikti Užgimusįjį pavyktų ten, kur esame, nenuvažiavus šimtų kilometrų, galbūt ir negavus vėluojančių kalėdinių dovanų ar prie mažesnio stalo nei anksčiau. Linkiu mūsų skaitytojams viltingo ir prasmingo laiko!

Saulena Žiugždaitė, tekstų autorė
Mieli Bičiuliai,
Dievas tarp mūsų, kaip kūdikis, kuriam reikia mūsų rūpesčio ir globos. Namų, suaugusiųjų darnos, draugų ir artimųjų. Visai toks kaip mes. O drauge ir visiškai kitoks. Gimęs „ne iš kraujo ir kūno norų“… Norėčiau sugebėti per šias Kalėdas šiek tiek geriau įsiklausyti į tai, ką šis Įsikūnijęs Žodis nori mums pasakyti. Gal nori išmokyti atpažinti dalelę savęs kitame, kad ir kas jis būtų? Neišsigąsti kitoniškumo? Linkiu sau ir mums visiems šios Malonės!

Milda Vitkutė, tekstų autorė
„Visi mes esame rojuje, – sakė karščiuojantis Zosimos [vienuolis atsiskyrėlis] brolis, – tik nenorime žinoti. Jei liautumėmės rietis, girtis vienas kitam, savo nuoskaudas prisiminti ir imtume mylėti vienas kitą ir laiminti gyvenimą – jame ir gyventume.“ (F. Dostojevskis, „Broliai Karamazovai“)
Laiminkite gyvenimą ir jame gyvenkite. Tokį palinkėjimą gavau iš savo kolegės lietuvių kalbos mokytojos ir noriu juo pasidalinti su jumis.

Rasa Baškienė, tekstų autorė
Džiaukitės su besidžiaugiančiais, verkite su verkiančiais – bet ne atvirkščiai.
Naujausi

Karas ir ekumenizmas. Neturi būti valstybinių religijų

Choras „Langas“ prestižiniame tarptautiniame konkurse laimėjo antrąją vietą

Konstantinopolio patriarchato kunigas V. Mockus: kurti bendruomenę nuo nulio – sunki ir įkvepianti užduotis

„Kodėl jūs bijote – argi neturite tikėjimo?“

Kaip bažnyčios peliukas virto broliu šikšnosparniu. R. Stankevičius – apie N. Kazantzakio „Dievo neturtėlį“

Filosofas S. Kierkegaard’as: „Vienintelė laiminga meilė yra pakartojimo meilė“

Po dvidešimties metų. Kaip invazija į Iraką pakeitė pasaulį?

Mokyklos „Agora“ vadovė A. Jurolaitė-Mažeikienė: vaikų ugdymas – ir mokslas, ir menas

Išbandymus atlaikysime su Dievu!

Iš gyvojo pavasario

Keturiasdešimtas „Resurrexit“ festivalis – muzika, viltį prikeliantis menas
