„Bernardinai.lt“ tekstų konkurso 2022 apdovanojimai

Bernardinų visuomenės temų redaktorius Simonas Baliukonis sakė, kad šis konkursas buvo sumanytas visų pirma kaip intelektualinė šventė ir varžybos, kaip noras paskatinti rašančiuosius reflektuoti aktualias temas skirtingais aspektais ir paversti šias refleksijas kokybiškais tekstais.

Konkursą redakcija pradėjo organizuoti tuomet, kai apie dabartinio masto karą Ukrainoje retas būtų galėjęs pagalvoti. Po vasario 24 d. tekstų šventė, be abejo, apkarto, tačiau netapo mažiau aktuali. Karas kardinaliai pakeitė pasaulio eigą, tad ir pats konkursas, pradėtas prieš karą ir tęsęsis karo metu, tarsi įstrigo tarp šių dviejų būsenų. Viena vertus, buvo aiškiai justi, kurie tekstai parašyti dar prieš karą, kita vertus, dalyvių apmąstymai šiandien suskamba naujai.

Kas tu, mano artime? Andriaus Romaškos tekstas paskatino prisiliesti prie amžino iššūkio – dėti pastangas suprasti tą, kurio nesupranti. Šio iššūkio tiek svarba, tiek sudėtingumas atsiskleidžia žvelgiant į iš pažiūros nesusijusią matematikos filosofijos sritį. Aušros Gudavičiūtės tekstas, nors jo tik pabaigoje paminima Ukraina, tarsi apnuogina, tiesiog įkyriai primena visus tuos kartus, kai buvome nedrąsūs padėti, kai suabejojome, susvyravome.

Meno paklusti bei meno maištauti temą atskleidusi puiki Domo Lavrukaičio esė užkabino itin svarbią kartų santykio temą. Skaitant D. Lavrukaičio esė kyla minčių, kad dabartinė ukrainiečių karta bus nelyginant mūsų Sąjūdžio karta. Kai jie laimės, lauks ilgas šalies atstatymo ir kūrimo darbas. Ir nuvargę statytojai neabejotinai galvos apie ateitį, „kai ateis jaunimas“.

Evelinos Zenkutės tekstas, primenantis dienoraštį, be abejo, buvo arčiausiai Ukrainos tiesiogine prasme. Evelina mus pakvietė kelionėn po kariaujančią Ukrainą – kariaujančią prieš keletą metų ir kariaujančią dabar. Prisimenant Evelinos patirtį viename iš Lvivo barų, šiandien retoriškai norisi paklausti: kas iš mūsų dabar nenorėtų išgerti alaus „Putin huilo“?

Vienas iš laureatų, Domas Lavrukaitis, nors šiuo metu stažuojasi Berlyne, už jį apdovanojimą atsiėmusio bičiulio lūpomis sakė: „Esu labai dėkingas Bernardinams už suteiktą apdovanojimą. Dar labiau džiaugiuosi Bernardinų iniciatyva surengti šį konkursą. Pats su kolegomis darbuojuosi mažo studentų žurnalo redakcijoje ir gerai suprantu, kokį svarbu vaidmenį vaidina kokybiška žiniasklaida.“

Karo kontekste prasmingai nuskambėjo ne vieno laureato, ar renginyje, ar socialiniuose tinkluose nuskambėjęs pažadas žymią apdovanojimo dalį skirti Ukrainai.