Bijome to, ko nesuprantame: psichiatrė paaiškino, kas yra intelekto ir psichosocialinė negalia

Nors stigma ir mažėja, vis dar baiminamės žmonių, turinčių intelekto ar psichikos sutrikimų. Visuomenė pernelyg lėtai laisvinasi iš vyraujančių išankstinių nuostatų vertinti šiuos asmenis kaip keliančius pavojų, – įsitikinę psichikos sveikatos ekspertai.

„Šiais laikais, didėjant informacijos srautui, požiūris į žmones, turinčius psichikos sutrikimų, keičiasi. Tačiau informacijos vis tiek trūksta, visuomenė nesupranta, kas sukelia intelekto sutrikimus ar psichosocialinę negalią. Žmonės, turintys intelekto sutrikimų ir psichosocialinę negalią, dažnai apipinami įvairiais mitais. Tačiau jiems tampant labiau matomiems, įsitraukiant į tam tikras veiklas visuomenėje, mokyklose vykdant neįgalių vaikų integraciją – požiūris iš esmės pasikeičia. Nuostatos labai keičiasi, kai tokių žmonių atsiranda artimoje aplinkoje. Mes pamirštame, kad šie žmonės, nors yra kiek kitokie, neretai turi daug atjautos, o teikiant tinkamą pagalbą ir priežiūrą, jie nesiskiria nuo mūsų visų“, – kalba psichiatrė VILIJA NAVICKIENĖ.

Kuo skiriasi intelekto ir psichosocialinė negalia?

Psichiatrės teigimu, negalia yra tam tikrų gebėjimų sutrikimas, jų gali būti įvairių: fizinių, intelektinių, psichosocialinių.

„Lietuvoje intelekto negalia vadinama protiniu atsilikimu – tai yra sulėtėjusios arba neišsivysčiusios protinės raidos būsena, kai sutrinka įgūdžiai, lemiantys bendrą intelekto lygį. Tai paveikia vaiko kalbinius, socialinius ir motorinius sugebėjimus. Svarbu paminėti, kad, be protinio atsilikimo, gali pasireikšti ir kiti psichikos sutrikimai. Intelekto sutrikimas gali būti diagnozuojamas sergantiesiems Dauno sindromu, turintiesiems autizmo spektro sutrikimą ir kt. Intelekto negalia yra dažniausiai įgimta arba atsiranda per pirmuosius trejus gyvenimo metus, mat šiame amžiuje psichika dar nėra diferencijuota, todėl kenksmingo veiksnio poveikis sutrikdo visą tolesnę psichikos raidą. Pagrindinės to priežastys: infekcijos, psichoaktyvių medžiagų ir alkoholio vartojimas nėštumo metu, traumos gimdant“, – aiškina ji.

O psichosocialinė negalia, ką ir identifikuoja pats pavadinimas, reiškia tai, kad žmonės susiduria su sunkumais socialinėje erdvėje, kai žmogus turi problemų sąveikaudamas su socialiniu pasauliu – jis jaučiasi apribotas, tai trukdo atlikti įvairias kasdienes užduotis.

„Dažniausiai ši negalia pripažįstama žmonėms, sergantiems sunkiais psichikos sutrikimais. Tai reiškia, kad ne visi, kamuojami psichikos sutrikimų, turės ir psichosocialinę negalią. Būtent ši negalia gali atsirasti bet kuriame gyvenimo tarpsnyje, o jos lygis ilgainiui gali kisti. Psichosocialinės negalios priežasčių gali būti įvairių ir kompleksinių: tai susiję ir su paveldimumu, ir su nepalankiomis aplinkos sąlygomis. Esminis skirtumas, kad intelekto negalia yra ilgalaikė ir trunka visą gyvenimą, o psichosocialinė gali kisti“, – pažymi V. Navickienė.

Matome daugiau psichikos sutrikimų

Pasak jos, pastaraisiais metais daugėja žmonių, turinčių psichikos ir psichosocialinės negalios sutrikimų.

„COVID-19 pandemijos metu padaugėjo nerimo sutrikimų, depresijos atvejų, padažnėjo miego problemos. Tai lėmė gyvo bendravimo stoka, išaugęs socialinių medijų naudojimas, visuomenės formuojamas spaudimas, kaip gyventi. Dėl šių veiksnių patiriame daugiau streso, jautresnės psichikos žmonės dažniau stresą malšina vartodami psichoaktyvias medžiagas. Be to, apie psichikos sutrikimus galime rasti vis daugiau informacijos, dėl to žmonės vis dažniau kreipiasi pagalbos į specialistą. Anksčiau gyventojai nedrįsdavo ar apimti gėdos jausmo vengdavo praverti specialistų kabinetų duris“, – kalba psichiatrė.

Kalbėdama apie būdus, kaip paskatinti žmonių, turinčių intelekto ir psichosocialinę negalią, integraciją, ji sako, kad pirmiausia turėtų daugėti informacijos šia tema, kad būtų organizuojami ar lengviau prieinami įvairūs mokymai tiems žmonėms, kurie su tuo susiduria šeimoje, darbe ir pan.

„Manau, kad pats mūsų mąstymas turi keistis, turime tapti tolerantiškesni neįgaliems žmonėms. Kai kuriose srityse, pavyzdžiui, darbinėje, tokių žmonių integracija progresuoja lėtai, tačiau dabar yra įvairių galimybių ir naujovių, kurios padeda integruotis ir darbe, ir visuomeniniame gyvenime. Jeigu trūksta informacijos apie šiuos sutrikimus, reikia jos ieškoti, arba pradėti vykdyti specialius psichoedukacijos mokymus visoje šalyje“, – reziumuoja V. Navickienė.

„Išsikraustykime iš stereotipų!“ – VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuota komunikacijos kampanija, kuria skatinamas suvokimas, kad asmuo, turintis intelekto ar psichosocialinę negalią, yra visavertis visuomenės narys ir kaimynas. Taip pat siekiama keisti išankstines neigiamas visuomenės nuostatas, skatinant didesnę tokių žmonių integraciją į visuomenę. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

Kadangi jau perskaitėte šį tekstą, primename: jį parašėme ir galėjome publikuoti tik Jūsų dėka. Neturime turtingų savininkų ar dosnių finansuotojų, kurie padengtų visas „Bernardinai.lt“ išlaidas. Bet turime Jus, mūsų skaitytojus, remiančius interneto dienraščio veiklą. Šiuo metu intensyviai dirbame, kad galėtumėte pamėgtų autorių tekstus skaityti dar patogiau. Padėkite mums tai padaryti, skirdami kad ir nedidelę sumą „Bernardinai.lt“. Iš anksto dėkojame už paramą!