Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2022 11 26

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Brigados generolas A. Leika: Jonas Žemaitis-Vytautas buvo ištikimas priesaikai iki galo

Jonas Žemaitis-Vytautas. Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimų centro nuotrauka

Šiandien – kovojusios su okupacija Lietuvos valstybės vadovo Jono Žemaičio-Vytauto (1909 03 15–1954 11 26) žūties metinės. Apie šią asmenybę pasakoja valstybės vadovo vardu pavadintos Lietuvos karo akademijos viršininkas, brigados generolas ALMANTAS LEIKA.

Kodėl Lietuvos kariuomenei ir visuomenei svarbi Jono Žemaičio-Vytauto istorinė atmintis?

Lietuvos Prezidentas generolas Jonas Žemaitis buvo ištikimas priesaikai Tėvynei ir negailėdamas savo gyvybės gynė ją nuo okupantų. Jo pastangų dėka buvo pradėta kova, kuriai jis vadovavo ir buvo vykdoma įvairiais būdais iki pergalės prieš sovietinius okupantus 1990 m. kovą. Jo kovos dėka sovietams nepavyko įsigalėti Lietuvoje ir paversti lietuvius mankurtais.

Kokias idėjas ir vertybes skiepija kariūnams Jono Žemaičio-Vytauto istorinis palikimas?

Tarnavimas Tėvynei, pareigos vykdymas, nenugalima kovos dvasia, atsakomybė, lyderystė.

Brigados generolas Almantas Leika. Vidmanto Genio nuotrauka

Koks Jūsų asmeninis požiūris į Lietuvos Laisvės kovas ir dabartinę situaciją karo Ukrainoje akivaizdoje?

Daug bendrumų. Tiek tada Lietuvoje, tiek dabar Ukrainoje vyksta kova su grobikais ir okupantais. Tiek tada, tiek dabar abi tautos vienareikšmiškai demonstruoja valią priešintis. Esant tokiai nenugalimai kovos dvasiai pergalė ateina. Mums užtruko iki 1990 m. kovo. Ukraina su viso demokratinio pasaulio ir geros valios žmonių parama taip pat greitai švęs pergalę. Deja, kova tiek Lietuvoje, tiek dabar Ukrainoje reikalauja pačių geriausių ir patriotiškiausių savo sūnų ir dukrų aukos.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

***

Jonas Žemaitis-Vytautas, Lietuvos partizaninio judėjimo vadas

1949 m. Jonas Žemaitis-Vytautas sušaukė visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimą, jame buvo paskelbta apie vieningos pasipriešinimo organizacijos – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS), įkūrimą, priimta politinė deklaracija, kurioje konstatuota, jog LLKS Taryba yra aukščiausias tautos politinis organas, vadovaujantis politinei ir karinei tautos išlaisvinimo kovai, kad būtų atkurta nepriklausoma demokratinė respublika. Masinis ginkluotas pasipriešinimas tapo gerai organizuota karine struktūra, vykdančia Lietuvos valstybės savigyną prieš agresorių – Sovietų Sąjungą.

Paskutinis Jono Žemaičio žodis vadinamajame „teisme“ – sovietų okupacinio režimo baudžiamojoje represinėje institucijoje Maskvoje, prieš egzekuciją: „Aš, kaip ir kiti mano bendraminčiai, manau, kad Sovietų Sąjunga ginkluotomis pajėgomis įsiveržė į mūsų šalį. Šį sovietų vyriausybės žingsnį laikau neteisėtu… Visus pogrindžio veiksmus, kurio dalyviu aš buvau, nukreiptus prieš sovietų valdžią, aš laikau teisingais ir nelaikau nusikalstamais. Tik noriu pabrėžti, kad, kiek man teko vadovauti Lietuvos kovotojų už laisvę kovai, aš stengiausi, kad ši kova laikytųsi humanizmo principų. Jokių žvėriškumų aš neleidau. Koks bus teismo sprendimas – man žinoma. Aš vis tiek manau, kad kova, kurią aš vedžiau devynerius metus, turės savo rezultatų.“

„Vilnius Lifestyle“ informacija