„Būti ar nebūti?“. Jaunosios teatralės kvietė susimąstyti apie lyčių stereotipus

Spektaklio premjera jau ant nosies, tačiau kūrybinė grupė sulaukia skambučio – Hamletą vaidinti turėjusio aktoriaus nebus. Ką daryti? Ar žymiuosius Hamleto monologo žodžius „Būti ar nebūti?“ scenoje gali ištarti aktorė? Juk Oskaro Koršunovo „Otele“ pagrindinio herojaus, Otelo, vaidmenį atlieka Oneida Kunsunga-Vildžiūnienė. Taip užsimezga diskusija, kuri nebeišsitenka tik teatro rėmuose ir kviečia apmąstyti lyčių stereotipus šiandieninėje visuomenėje, moterų teisių situaciją istorijos tėkmėje ir jaunosios kartos vaidmenį bei atsakomybę siekiant pokyčių.

Tokį forumo teatro scenarijų, kviečiantį susimąstyti apie moters teisių situaciją šiandien ir istorijos tėkmėje, sugalvojo tarptautinį projektą „Laisvės ir demokratijos kaina“ įgyvendinusi Panevėžio teatre „Menas“ susibūrusi jaunųjų aktorių dramos studija. Jai vadovauja aktorė Dovilė Klementjeva. Projekto iniciatorius – Vilniaus politikos analizės institutas. Spektaklis lapkričio 15 dieną buvo pristatytas teatro „Menas“ scenoje.

Williamo Shakespeare’o „Hamletas“ buvo pasirinktas neatsitiktinai. Jis buvo statytas ir nepriklausomoje tarpukario Lietuvoje, ir sovietmečiu, kai teatras buvo tapęs savotiška sala, kurioje ezopine kalba buvo bandoma reflektuoti ir kritikuoti socialinę tikrovę, ir nepriklausomoje Lietuvoje, kur „Hamletą“ režisavo Eimuntas Nekrošius, Oskaras Koršunovas. Tad ir klausimas „Būti ar nebūti?“ skirtingais laikotarpiais išprovokuodavo skirtingus režisierių, aktorių ir žiūrovų atsakymus. Šįkart klausimo ieškoti leidosi laisvės kartos, gimusios jau po Kovo 11-osios, atstovės. Joms tai buvo proga ne tik įsivardinti iššūkius, su kuriais susiduriama šiandien, tačiau ir pažvelgti tai, kokią kainą už laisvę ir demokratiją mokėjo ankstesnės kartos.