Būti romu Lietuvoje. Romų restorano „GYPSY lounge & grill“ vadovai: gamindami patiekalus mes dainuojame ir netgi šokame!

Ištvano Kviko asmeninio archyvo nuotrauka

Ką reiškia būti romu Lietuvoje? Į šį klausimą Ištvanas Kvikas, Lietuvos romų bendruomenės vadovas ir romų ansamblio „Sare roma“ dainininkas bei lyderis, atsako taip: „Mes gimėme Lietuvoje, Lietuva yra mūsų Tėvynė, ir mes labai mylime savo kraštą, norime integruotis ir gyventi kaip ir visi žmonės.“

2020 m. birželio mėnesį Vilniuje įkūręs romų restoraną „Gypsy Lounge & Grill“, kol kas vienintelį Lietuvoje ir gal net Europoje, Ištvanas griauna neigiamus stereotipus apie savo tautiečius. Subūręs restorano darbuotojų komandą, Ištvanas suteikia galimybę romams mokytis valgių gaminimo meno, lankytojų aptarnavimo, darbo komandoje.

Veslavas Dudzinskij, restorano virtuvės šefas, paklaustas apie tradicinius romų patiekalus, šypsosi: „Savo meniu mes turime ir čigonišką ežį. O tuos pačius lietuviškus ar ukrainietiškus balandėlius mes gaminame kitaip: dedame daug paprikos, savo prieskonių aštrumo, net muzikalumo. O gamindami dainuojame ir netgi šokame!“ Pasirodo, Veslavas turi dar vieną hobį: jis gieda ir vargonuoja Turgelių ir Juodšilių bažnyčiose.

„Romų nepriima į darbą vien dėl to, kad jie kitokie, – sako Ištvanas. – O čia yra idėja įkurti verslo inkubatorių romams, kuriame jie pradėtų dirbti ir galėtų užsirekomenduoti kaip darbuotojai ir kitur.“

Balandžio 8-ąją minime Tarptautinę romų dieną. 2011 m. duomenimis, Lietuvoje gyveno 2 115 romų. Romai į Lietuvą atvyko apie XV a. vidurį. Jų imigraciją paskatino XV–XVII a. Europoje vykę romų persekiojimai, laisves varžantys įstatymai. Lietuvoje romai turėjo teisę laisvai keltis iš vietos į vietą, galėjo turėti savivaldą. 1918–1940 m. romai buvo visateisiai Lietuvos piliečiai. Nacių okupacijos metu nužudyta apie 500 romų, arba kas trečias Lietuvos romas.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1992 m. buvo įkurta pirmoji romų organizacija – Lietuvos čigonų bendrija. Šiuo metu veikia 8 romų organizacijos: Lietuvos čigonų bendrija „Čigonų laužas“ ir jos Šalčininkų rajono skyrius, Romų integracijos namai, VšĮ „Sare Roma“, Romų integracijos centras, Vilniaus čigonų bendrija, VšĮ „Romane Women“ ir Lietuvos romų bendruomenė. Organizacijos rūpinasi romų bendruomenės socialiniais ir kultūriniais poreikiais, palaiko ryšius su kitų šalių romų organizacijomis, vykdo tarptautinius projektus ar dalyvauja juose. Nuo 2000 m. rengiami romų integracijos į Lietuvos visuomenę veiksmų planai, kurių priemones, skirtas skatinti integraciją į švietimo sistemą, didinti sveikatos paslaugų prieinamumą, skatinti užimtumą, moterų įgalinimą, romų kultūros ir tradicijų puoselėjimą, tarpkultūrinį dialogą, vykdo skirtingos šalies institucijos.

Lietuvos romai mini Tarptautinę romų dieną – balandžio 8-ąją; Romų genocido dieną – rugpjūčio 2-ąją; Romani kalbos dieną – lapkričio 5-ąją.

Gyvendami Lietuvoje, romai sukūrė savitą romų kalbos patarmę, priskiriamą Baltijos dialektui. Jo, kaip ir kitų dialektų, kuriais kalba Europoje gyvenantys romai, pagrindas yra romani kalba. Įvairių Lietuvos regionų romų kalba kiek skiriasi. Iš Besarabijos ir Rusijos į Lietuvą atvykę romai kalba kotliarų kalba.

Romai neturi bendros religijos – išpažįsta dominuojančią gyvenamojoje teritorijoje. Litóvska romá (Lietuvos romai) – istorinė ir pati gausiausia Lietuvos romų etninė grupė bei lotfítka romá (taip save vadina pasienyje su Latvija gyvenantys romai) yra katalikai; kotliárai – po Antrojo pasaulinio karo iš dab. Moldavijos teritorijos į Lietuvą atsikėlę romai – stačiatikiai; Žagarėje gyvena romų protestantų bendruomenė.

Projektą iš dalies finansuoja Tautinių mažumų departamentas prie LR Vyriausybės.