„Buvau nebepanašus į žmogų.“ Lino istorija

„Narkotikai visada buvo šalia. Tarp mano draugų, pažįstamų, mokykloje. Dvylikos metų aš buvau pabandęs visų rūšių narkotikų. Man patiko keisti savo būseną“, – prisipažįsta Linas.

Iš pradžių vyras dar galėdavo, pavyzdžiui, dėl sporto varžybų, liautis vartojęs kurį laiką, tačiau vėliau nebegalėjo to padaryti, vos neišprotėjo, kankino nemiga, prasidėjo haliucinacijos. Sulaukęs penkiolikos jis tapo narkotikų vergu: „Aštuoniolikos metų aš svėriau 59 kilogramus, atrodžiau tikrai žiauriai, puvo rankų pirštai. Galvojau, kad mirsiu. Mažai valgiau. Visus pinigus išleisdavau narkotikams, reikėjo vartoti tris kartus per dieną.“

Linas sako, kad jį išgelbėjo kalėjimas, kitaip būtų miręs. Įkalintas iš pradžių visai nevartojo, vėliau tik retkarčiais. Po beveik dvejų metų išėjęs į laisvę tikėjosi, kad narkotikų daugiau nevartos, važiuos į užsienį dirbti. Trečią dieną laisvėje jaunas vyras vos nemirė nuo perdozavimo. Galų gale jis suprato, kad kalėjimai, draugai, būrėjos neišgelbės ir nuėjo į Respublikinį priklausomybės ligų centrą.

Gydydamasis metadonu Linas jautėsi kaip robotas, išgyveno vienišumą, todėl nuėjo į detoksikacijos programą, joje sutiko senus pažįstamus, kuriems pavyko tapti blaiviems. Jų akyse vyras matė spindesį – norą gyventi.

25 metų vyras pradėjo gyventi blaiviai: grąžino skolas, susirado darbą, sukūrė šeimą. Po ketverių metų vėl tapo priklausomas, tačiau šįkart – nuo darbo ir pinigų.

„Vėl supratau, kad galiu gauti pinigų, gyventi gražiau nedirbdamas. Vėl pradėjo rūpėt puikybė – rūbai, mašinos, keisdavau moteris, važinėdavau į užsienį paūžt. Nevartodamas jaučiau didelę įtampą, negalėdavau užmigti, vėl rovė stogą. Prasidėjo panašus gyvenimo būdas, tik be narkotikų. Galų gale atkritau, pavartojau heroino“, – kalba Linas, per tris mėnesius praradęs santykius su šeima, vėl turėjęs skolų, problemų su teisėsauga.

Dabar Linas, žinodamas, kad įmanoma gyventi blaiviai, vėl eina sveikimo keliu. Kai jaučiasi blogai, kalbasi su Dievu, prašo, kad būtų Jo valia. Jis sako: „Atradau viduje dar vieną pasaulį, kurį man patinka puoselėti. Kai sunku, galiu nueiti pasišnekėti, pabūti vienas. Mane tai ramina, atnaujina. Man negėda sakyti, kad tikiu.“

Ši tinklalaidė skirta kiekvienam, norinčiam geriau suprasti klastingas priklausomybių ligas. Tai ne instrukcija ar moralas, bet liudijimas, kad visuomet yra kitas kelias. Siekime kartu griauti nusistovėjusias nuostatas, kad priklausomybė yra valios trūkumas ar apsileidimas.

Netiesa ir tai, kad priklausomybės ligos paliečia tik socialiai pažeidžiamus asmenis ar tik tam tikras mūsų visuomenės grupes. Tai liga, kuri priklauso nuo įvairių veiksnių. Tai pat ir nuo vienišumo išgyvenimo, iliuzijos, kad psichoaktyvios medžiagos gali padėti nuo viso to pabėgti.

Priklausomybė nėra mirties nuosprendis. Kelias atgal į gyvenimą tikrai yra, tačiau jis nėra lengvas, todėl ženkime juo kartu.

Priklausomybes turinčių asmenų bendruomenė „Aš esu“

Adresas: Šv. Stepono g. 37, Vilnius

El. paštas: [email protected]

Projektą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.