2022 01 17

Anders Fogh Rasmussen

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Buvęs NATO vadovas: Kaip Europa turėtų palaikyti Lietuvą konflikte su Kinija

Andersas Foghas Rasmussenas. EPA nuotrauka

Straipsnio autorius Andersas Foghas Rasmussenas yra buvęs Danijos ministras pirmininkas (2001–2009) ir buvęs NATO generalinis sekretorius (2009–2014). Šis straipsnis buvo paskelbtas Danijos dienraštyje „Jyllandsposten“ 2022 m. sausio 12 d. Tekstą vertė Giedrius Tamaševičius.

Autokratai griebiasi ekonominio spaudimo ginklų. Šiuo požiūriu labiausiai išsiskiria Kinija, kuri per savo ekonominę galią bando užlaužti rankas tiek valstybėms, tiek didelėms įmonėms: iš pradžių ji nubaudė Australijos vyndarius, o vėliau ėmė boikotuoti Europos tekstilininkus – už tai, kad šie viešai pasipiktino priverstiniu darbu Kinijoje.

Viskas prasidėjo nuo to, kad Lietuva savo sostinėje Vilniuje leido atidaryti atstovybę Taivanui. Šis Lietuvos sprendimas visiškai atitinka ES „vienos Kinijos politiką”, pagal kurią pripažįstama, kad egzistuoja tik viena Kinijos valstybė, nors ir paliekama galimybė palaikyti ryšius su Taivanu.

EPA nuotrauka

Lietuva šiandien patiria vis didesnį Kinijos spaudimą. Pekinas ne tik sustabdė visą eksportą į Lietuvą, bet ir ėmėsi kliudyti importui iš Lietuvos: kurdamas biurokratines kliūtis Pekinas Kinijos uostuose yra sulaikęs daugiau nei tūkstantį konteinerių su prekėmis, kurias Lietuvos įmonės jau yra nusipirkusios ir už jas sumokėjusios. Daugelis šių prekių yra naudojamos ilgose tiekimo grandinėse, todėl tokie veiksmai gali turėti milijardus eurų siekiančių pasekmių, taip pat ir kitoms Europos šalims. Negana to, didelės tarptautinės bendrovės, turinčios verslo interesų Kinijoje, patiria Pekino spaudimą riboti bendradarbiavimą su Lietuva. Šimtai įmonių, priklausančių mažai Lietuvos eksporto ekonomikai, susiduria su rimtais iššūkiais, nes jų išsiųstos prekės toliau neapmokėtos kaupiasi Kinijoje.

Dar visai neseniai ES atsakas į susidariusią padėtį buvo prislopintas. Pirmajame naujojo Vokietijos kanclerio Scholzo telefoniniame pokalbyje su Kinijos prezidentu Xi apie šią situaciją nebuvo užsiminta. Tačiau netrukus ES Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen informavo, kad drauge su Lietuvos premjere aptarė prekybos su Kinija nesklandumus. O prieš kelias dienas JAV užsienio reikalų ministras Anthony Blinkenas kartu su naująja Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock pareiškė remsiantys Lietuvą, patiriančią ekonominį Kinijos spaudimą.

Europos Sąjungoje seniai kalbama apie poreikį šalims narėms savarankiškai priimti sprendimus dėl užsienio politikos.  Vienai šaliai narei priėmus savus legitimius sprendimus, turime paremti ją ne tik skambiais žodžiais, bet ir veiksmais. ES Komisija prieš kurį laiką praskleidė šydą, dengusį naują „pasipriešinimo spaudimui priemonę“, suteiksiančią Komisijai įgaliojimus imtis ekonominio atsako tais atvejais, kai kuri nors šalis narė patirs spaudimą iš šalies, esančios už ES ribų. Tai labai lauktas siūlymas. Nors Lietuvos atvejis aiškiai parodė, kad vien biurokratiniai instrumentai negali kompensuoti politinės valios.

Andersas Foghas Rasmussenas. EPA nuotrauka

Ko gi dar reikėtų imtis? Visų pirma sukurti kreditavimo priemones Lietuvos įmonėms, patiriančioms sunkumų dėl pinigų srautų už įšaldytas prekes Kinijoje. Antra, ES galėtų paskelbti, kad Kinijos taikomas ekonominis spaudimas vienai šaliai narei yra vertinamas kaip prekybos trikdymas visų 27 šalių narių atžvilgiu – šiuo atveju, taikytume tą patį principą, pagal kurį Kinija reikalauja, kad gerbtume „vienos Kinijos politiką“. Trečia, ES toms tarptautinėms bendrovėms, kurias Pekinas spaudžia nutraukti ryšius su Lietuva, galėtų suteikti eksporto kreditų garantijas, kad jos šiuos ryšius išlaikytų. Galiausiai, ES šalys, bendradarbiaudamos su Lietuva, galėtų Kinijai numatytą Lietuvos eksporto dalį nukreipti į kitas vietas ES vidaus rinkoje.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Pavyzdžiui, Taivanas jau įsigijo iš Lietuvos 20.000 butelių romo, numatyto Kinijos rinkai, kurio įvežimą blokavo Kinijos valstybė. Taivanas taip pat numatė įsteigti 200 milijonų dolerių vertės fondą, kurio tikslas būtų investuoti į Lietuvos eksporto pramonę ir didinti prekybą tarp abiejų šalių.

Europa turėtų pasekti šiuo pavyzdžiu ir paremti ES šalies narės teisę savarankiškai priimti užsienio politikos sprendimus. Jei Lietuva konflikte su Kinija bus priversta nusileisti, pasaulio autokratai ir diktatoriai supras, kad spaudimas ir chuliganiški metodai pasiteisina. Toks nuolaidžiavimas turėtų pragaištingų pasekmių laisvei, demokratijai ir nacionaliniam apsisprendimui visoje Europoje.