Byla Suomijoje: už Biblijos eilutes gresiantis kalėjimas ir klausimai dėl žodžio laisvės

Päivi Räsänen yra žinoma Suomijos politikė, nuo 1995 m. – parlamento narė. Ji atstovauja Krikščionių demokratų partijai, kuriai vadovavo 2004–2015 m. Tai – ilgiausias laikotarpis šios šalies istorijoje, kai moteris buvo partijos lyderė. Politinės karjeros aukščiausias pasiekimas – 2011–2015 m., kai ji ėjo Suomijos vidaus reikalų ministrės pareigas.

Pagal išsilavinimą P. Räsänen yra medikė, prieš tapdama politike, ji 10 metų dirbo gydytoja – ligoninėje, privačioje įstaigoje, taip pat buvo visuomenės sveikatos ekspertė. Parašė keletą knygų apie santuoką, abortus, eutanaziją ir kitomis temomis. Moteris su vyru pastoriumi gyvena Suomijos pietuose, Ryhimakio miestelyje (kuris 1999 m. pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Jonava). Turi penkis suaugusius vaikus.

Šie faktai būtų mažai kam įdomūs už Suomijos ribų ir apie šią politikę greičiausiai nežinotume, tačiau moterį prieš jos norą išgarsino precedento Europos Sąjungoje neturinti byla. Suomijos generalinė prokurorė jai pareiškė tris kaltinimus dėl „etninio kurstymo“ – už tai, kad P. Räsänen, kalbėdama apie homoseksualumą kaip nuodėmę, citavo Bibliją bei teigė, jog seksualinė trauka tai pačiai lyčiai yra psichoseksualinės raidos sutrikimas.

Viskas prasidėjo nuo tviterio žinutės

Krikščioniškąjį tikėjimą atvirai skelbianti liuteronė ne kartą yra pasisakiusi tiek religijos, tiek ir politikos ar visuomeninio gyvenimo klausimais. Tačiau teisėsaugos dėmesio pirmąkart susilaukė po to, kai 2019 m. birželį savo tviterio (o vėliau ir feisbuko bei instagramo) paskyrose parašė trumpą atvirą kreipimąsi į savo Bažnyčios vyresnybę, kuri palaikė LGBT renginį: „Bažnyčia paskelbė, kad yra oficiali „Seta Pride 2019“ partnerė [Seta – didžiausia LGBT teisių organizacija Suomijoje – red.]. Kaip Bažnyčios mokymo pagrindai ir Biblija dera su gėdos ir nuodėmės, kaip pasididžiavimo, iškėlimu?“

Räsänen pridėjo nufotografuotą ištrauką iš Laiško romiečiams 1, 24–27, kurioje apaštalas Paulius smerkia homoseksualius lytinius santykius. Naujajame lietuviškame ekumeniniame vertime šios eilutės skamba taip:

„Todėl Dievas dėl jų širdžių geismų leido jiems elgtis netyrai ir patiems niekinti savo kūnus. Dievo tiesą jie iškeitė į melą ir garbino kūrinius bei tarnavo jiems, o ne Kūrėjui, kuris palaimintas per amžius. Amen. Štai todėl Dievas ir leido jiems pasiduoti gėdingoms aistroms. Jų moterys prigimtinius santykius iškeitė į priešingus prigimčiai. Taip pat ir vyrai, palikę prigimtinius santykius su moterimis, užsidegė geismu vienas kitam; vyras su vyru elgiasi begėdiškai ir už savo paklydimą gauna jiems priklausantį atlygį.“

Tai, kad tradicinė krikščionybė, remdamasi Šventuoju Raštu, homoseksualius santykius laiko nuodėme – nieko naujo, taip buvo du tūkstančius metų. Visi žmonės yra orūs ir Dievo mylimi, tačiau kartu esame raginami vengti blogio. Kaip teigia P. Räsänen, tą ji ir norėjo priminti valstybinei Suomijos evangelikų liuteronų Bažnyčiai, kuri šiandien eina liberaliu keliu. Tačiau smarkiausios reakcijos moteris sulaukė ne iš saviškių – teisėsaugos pareigūnai gavo skundų dėl politikės įraše įžvelgtos homofobijos ir neapykantos kalbos.

2019 m. rugpjūtį Helsinkio policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. Tą patį mėnesį buvo užvesta dar viena byla dėl suomių politikės pasisakymų – šįkart po padidinamuoju stiklu atsidūrė moters tekstas, publikuotas dar 2004 m. (ir iki to laiko, 15 metų, niekam neužkliuvęs). Liuteronų bendruomenei skirtame buklete „Kaip vyrą ir moterį sukūrė juos: homoseksualių santykių iššūkis krikščioniškajai žmogiškumo sampratai“ P. Räsänen aprašė homoseksualumo reiškinį, jo biblinį bei biologinį vertinimą, kritikavo valstybės siekius įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę bei santuoką (išsamiau apie bukletą papasakosiu kitame skyriuje).

Politikė savo interneto svetainėje pasakoja, kad beveik 4 valandas trukusioje policijos apklausoje ji buvo prašyta per dvi savaites iš socialinių tinklų pašalinti savo įrašą su Biblijos ištrauka, tačiau moteris tai daryti atsisakė. Taip pat jai teko pareigūnams išdėstyti trumpą teologijos pradžiamokslį: paaiškino, kas rašoma šv. Pauliaus laiškuose ir ką ji pati turinti omenyje, sakydama, kad tos pačios lyties seksualiniai santykiai yra nuodėmė ir gėda: „Atsakiau, kad visi esame nusidėjėliai, tačiau šiais laikais homoseksualumo praktikavimas kaip nuodėmė jau bandomas paneigti.“

Helsinkio policija abiem šiais atvejais tyrimą nutraukė – pareigūnai nerado jokių nusikaltimo požymių nei tviteryje, nei buklete. 11 lapų nuosprendyje, be kita ko, rašoma: „Jeigu, pavyzdžiui, kuris nors iš Biblijoje pateiktų požiūrių būtų laikomas pakankamu, kad atitiktų etninės neapykantos nusikaltimo kriterijus, tuomet Biblijos platinimas ar turinio viešinimas iš esmės būtų laikomas tokiu nusikaltimu – ir už tai baudžiamas.“

Laisvę praktikuoti bet kurią religiją užtikrina Suomijos Konstitucija. Štai dokumento 11 straipsnis: „Kiekvienas turi religijos ir sąžinės laisvę. Religijos ir sąžinės laisvė apima teisę išpažinti ir praktikuoti religiją, teisę reikšti savo įsitikinimus ir teisę būti religinės bendruomenės nariu arba jos atsisakyti.“

Prokurorės kaltinimai dėl (ne)pasakytų dalykų

Tuo viskas turbūt būtų ir pasibaigę, tačiau, kai pagal galiojančią tvarką policija savo nuosprendį perdavė Suomijos generalinei prokurorei Raijai Toiviainen, jos išvados buvo visai kitokios. 2021 m. balandžio 29 d. prokuratūra paskelbė pranešimą spaudai, kad P. Räsänen pareikšti trys kaltinimai dėl „etninio kurstymo“. Vienas kaltinimas taip pat pareikštas ir liuteronų vyskupui Juhanai Pohjolai – nes 2004-aisiais, tuo metu būdamas dar kunigu, jis redagavo ir išleido politikės parašytą bukletą.

Anot generalinės prokurorės, šių asmenų veiksmai „peržengia religijos bei žodžio laisvės ribas“.

Kaltinamieji teisiami pagal Suomijos baudžiamojo kodekso 10 straipsnį. Jame rašoma, kad, jei asmuo paviešino ar padarė visiems prieinamą nuomonę ar kitokią žinutę, kurioje tam tikra visuomenės grupė yra bauginama, šmeižiama ar įžeidžiama dėl rasės, odos spalvos, lyties, tautinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, seksualinės orientacijos, negalios ar panašaus pagrindo, – tokiu atveju toks asmuo baudžiamas už „etninį kurstymą“.

Pagal šį įstatymą, parlamentarei ir vyskupui gresia piniginė bauda arba kalėjimas iki 2 metų.

Verta atskirai panagrinėti, kuo konkrečiai generalinė prokurorė kaltina šiuos žmones. Viešojoje erdvėje aptariamas vien Biblijos eilučių citavimas, nors Prokuratūros pranešime spaudai kalbama ir apie homoseksualumo, kaip sutrikimo, paminėjimą.

Pirmasis kaltinimas (kuris pateiktas ir vyskupui J. Pohjolai), susijęs su bukletu „Kaip vyrą ir moterį sukūrė juos“, skamba taip: „ […] Savo rašinyje Räsänen pristatė žeminančią nuomonę ir informaciją apie homoseksualus. Be kitų dalykų, Räsänen teigė, kad homoseksualumas yra moksliškai įrodytas psichoseksualinės raidos sutrikimas. [vyskupas] Pohloja šį tekstą publikavo Suomijos liuteronų fondo ir Suomijos evangelikų liuteronų Misijos diecezijos internetinėse svetainėse.“ Šiandien homoseksualumas oficialiai nebėra laikomas liga ar sutrikimu, tad tai galėjo būti vienas iš pretekstų bukleto tekste įžvelgti žeminimą.

Prokurorė turi omenyje vieną iš brošiūros skyrių, pavadintą „Gimę homoseksualiais?“. Autorė išties rašo šia poteme: „Medicininiais tyrimais nepavyko patvirtinti teiginių, kad homoseksualumas yra genetinis, paveldimas ar įgimtas. Be jokių išimčių, kalbos apie homoseksualių genų atradimą pasirodė klaidingos. Kita vertus, tiesa, kad žmonės retai kada sąmoningai apsisprendžia tapti homoseksualūs. Seksualiai anomalus emocinis gyvenimas retai būna tyčinė būsena, pasirinkta ar sukelta pačių žmonių. Pagrindiniai to veiksniai gali būti psichosocialinio vystymosi sutrikimai ankstyvoje vaikystėje arba brendimo metu. Pavyzdžiui, tarp vaikų, patyrusių seksualinę prievartą, rizika išsivystyti homoseksualumui yra didesnė nei tarp bendros populiacijos.

Polinkis į homoseksualumą nėra būdingas psichikos sveikatos sutrikimams ar fiziniams negalavimams. Užtat mokslinė medžiaga neabejotinai įrodo, kad homoseksualumas yra psichoseksualinės raidos sutrikimas. Tie, kurie teigia, kad homoseksualumas yra natūrali, „sveika“ seksualumo atmaina, dėl politinių priežasčių panaikina įrodomąją vertę, patvirtintą šeimos studijų tyrimuose. Dėl homoseksualų aktyvistų spaudimo politiniai tikslai užgožia mokslinius faktus.

Galimas ir seksualinės orientacijos pasikeitimas. Nemažai lesbiečių anksčiau buvo heteroseksualios. Lesbiečių aktyvistė Paula Kuosmanen savo straipsnyje „Lesboäidit ja lapset = lesboperhe? [Lesbiečių motinos ir vaikai = lesbiečių šeima?]“ teigia: „Suomijoje tipiškiausia lesbiečių šeimos forma yra mišri šeima, kai biologinė vaikų motina susilaukė vaikų tradicinėje heteroseksualioje šeimoje ir tik vėliau sudarė mišrią šeimą su kita lesbiete.“ Jei polinkis gali pasikeisti iš heteroseksualaus į homoseksualų, kodėl jis negalėtų pasikeisti ir priešinga kryptimi? Seksualinės tapatybės reintegracija į normatyvinį heteroseksualų emocinį gyvenimą įmanoma, kai patys žmonės yra motyvuoti ir nori būti gydomi.

Suomijos organizacija „Seta“, kurios darbotvarkė siekia seksualinių mažumų lygybės, neatstovauja visiems, kurie jaučiasi esą homoseksualūs. Kai kuriems iš jų asmeniškai atrodo, kad „Seta“ ideologija yra labai keista. Daugelis homoseksualų gauna palaikymą ir padrąsinimą reintegruodami seksualinę tapatybę, pasitelkdami pastoracines konsultacijas ir terapiją.“

Verta paminėti, kad Suomijos baudžiamojo kodekso 10 straipsnis, pagal kurį yra kaltinami liuteronai, šalyje įsigaliojo tik 2011 m. Tuo metu aptariamas bukletas pasirodė dar 2004 m.

Antrasis kaltinimas mini socialiniuose tinkluose Räsänen pacituotą Laiško romiečiams ištrauką. Anot prokurorės, liuteronės išsakyta nuomonė, kad praktikuojamas homoseksualumas yra gėda ir nuodėmė, „menkina homoseksualus“.

Yra ir trečiasis kaltinimas. 2019 m. gruodžio 19-ąją P. Räsänen dalyvavo Suomijos nacionalinio transliuotojo „Yle Puhe“ radijo laidoje, kurios vedėjas – žurnalistas Rubenas Stilleris. Laidos epizode „Ką Jėzus galvotų apie homoseksualus“ liuteronė dalijosi panašiomis mintimis, kurias jau buvo išsakiusi anksčiau tviterio žinutėje ar buklete (dovanokit, nesuprantu suomiškai, bet laidos įrašą rasite čia).

Ką prokuratūra apie tai rašo? „Räsänen […] išsakė įžeidžiančių pareiškimų apie homoseksualus. Laidoje Räsänen teigė, kad, jeigu homoseksualumas yra genetinis, tai tada tai yra genetinis išsigimimas ar genetinė liga, kuri sukelia homoseksualumą. Anot Räsänen, homoseksualai nėra sukurti Dievo taip kaip heteroseksualai.“

Paskutinysis sakinys Räsänen tiesiog pribloškė: „Niekur aš taip nesakiau. Tokie pareiškimai yra visiškai priešingi mano įsitikinimams. Manau, kad toks pareiškimas yra nepagrįstas ir stipriai įžeidžiantis homoseksualius žmones. Daug kartų esu pabrėžusi, kad visi žmonės yra sukurti pagal Dievo paveikslą ir turi vienodą orumą bei žmogaus teises. Visi žmonės yra nusidėjėliai ir jiems atleidžiamos nuodėmės dėl Jėzaus atpirkimo.“

Tuo metu apie kaltinimus dėl jos išsakytų biologinių, medicininių homoseksualumo aspektų Räsänen savo interneto svetainėje nerašo ir plačiau nekomentuoja.

Laukia naujasis knygų deginimas?

„Generalinės prokurorės sprendimas [dėl pradėto teisminio proceso] yra stebinantis, netgi šokiruojantis. Nemanau, kad bauginau, šmeižiau ar įžeidinėjau mažumos grupę. Visos šios bylos susijusios su Biblijos mokymu apie santuoką ir lytiškumą. […] Biblijos mokymas labai aiškus – santuoka yra sąjunga tarp vyro ir žmonos, o homoseksualumo praktikavimas yra prieš Dievo valią“, – rašo P. Räsänen.

Beje, prokuratūra buvo pradėjusi dar vieną tyrimą dėl liuteronės pasisakymų, tačiau jį nutraukė. 2018 m. Suomijos televizijos kanalams MTV3 ir AVA moteris davė interviu, ji kalbėjo apie Bibliją, Jėzaus svarbą, nuodėmę ir malonę. Kaip rašoma prokuratūros pranešime spaudai, laidoje „Räsänen teigė, kad homoseksualumas yra seksualinis nusistatymas. Anot prokurorės, toks pareiškimas šmeižia homoseksualus, tačiau, net ir užbaigus ikiteisminį tyrimą, visa tokia veika būtų nereikšminga.“

Pasak liuteronės, likusios trys galiojančios bylos kelia kur kas didesnį pavojų nei piniginė bauda ar kalėjimas – tai reikalavimas įvesti cenzūrą. Jei teismo sprendimas bus moteriai nepalankus, bus nurodyta pašalinti „įžeidžiančius“ įrašus iš socialinių tinklų ir uždrausta publikuoti bukletą. Jei kas nors teismo nuosprendžio nepaisys, iš jų bus reikalaujama sumokėti baudą. „Toks sprendimas atvertų kelią tolesniam panašių tekstų publikavimo draudimui ir šiuolaikiniam knygų deginimui“, – įsitikinusi Suomijos parlamento narė.

Pirmadienį, sausio 24-ąją, Helsinkyje planuojamas pirmasis teismo posėdis. Tvirtumo, pasitikėjimo ir geros nuotaikos nestokojanti liuteronė nežada pasiduoti – ji teigia, kad, jeigu reikės, kreipsis į Europos Žmogaus Teisių Teismą. „[Suomijos] Teismo procesų laukiu ramiai, įsitikinusi, kad Suomija gerbs žodžio ir religijos laisvę, įtvirtintą pagrindinėse teisėse ir tarptautinėse konvencijose. Neatsitrauksiu nuo savo įsitikinimo, pagrįsto Biblija, ir esu pasirengusi ginti žodžio ir religijos laisvę visuose reikalinguose teismuose“, – teigia P. Räsänen.

Kitas kaltinamasis – vyskupas J. Pohjola – taip pat viliasi, kad teismas liuteronų nenubaus: „Turime svarių įrodymų, jog bukletas, kurį publikavome, nėra šmeižiantis ar užsipuolantis homoseksualus. Mes iš visos širdies aiškiai išpažįstame kiekvieno žmogaus vertę ir integralumą. Dievas sukūrė visus, Jėzus Kristus atpirko visus.“

Liuteronų vyskupas M. Sabutis: nustebčiau, jeigu juos išteisintų

Įvykius Suomijoje seka ir liuteronai Lietuvoje. Sausio 14-ąją susirinkę į Konsistoriją, jie savo tikėjimo broliams ir seserims išplatino kvietimą pamaldose ir kasdienėje asmeninėje maldoje palaikyti viso pasaulio persekiojamus krikščionis – o ypač P. Räsänen ir J. Pohloją: „Melskimės, kad jų ryžtas išlikti Kristaus tiesoje būtų tvirtas, o teisėjai nesiimtų persekioti Kristaus Bažnyčios dėl mokymo, grįsto Dievo Žodžiu ir skelbiamo 2000 metų.“

„Aišku, atvejis liūdnas, bet, matyt, jau simptominis visai Vakarų civilizacijai, – „Bernardinams“ komentuoja Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis. – Turėjome vilties, kad teismo neprireiks ir sveika nuovoka suveiks, bet to nėra. Matyt, tai yra žingsnis į priekį visai europinei teisei, kad užkardytų ortodoksinę krikščionybę. Nesu teisininkas, nenoriu spekuliuoti, bet turbūt kitų šalių teismai ir prokuratūros ims pavyzdį iš Suomijos.“

Liūdna šioje situacijoje krikščionims yra ir tai, kad valstybinė Suomijos liuteronų Bažnyčia, jos vadovybė negina ir nepalaiko kaltinamųjų. Taip yra todėl, kad tarp pačių liuteronų nebėra vienybės dėl Biblijos interpretavimo. Pavyzdžiui, Lietuvos liuteronai daugeliu vertybinių, moralinių klausimų laikosi, kaip jie sako, ortodoksinio požiūrio – tradicinio krikščioniškojo mokymo, kuris artimas katalikams ir ortodoksams (konfesinį liuteronų tikėjimą išpažįsta ir Misūrio Sinodo liuteronų Bažnyčia (JAV), Latvijos evangelikų liuteronų Bažnyčia ir kitos).

Kaltinamieji P. Räsänen ir vysk. J. Pohloja taip pat laikosi tradicinio tikėjimo – o tuo metu Suomijos liuteronų „oficialioji“ Bažnyčia išpažįsta jau kitokias vertybes – kad ir tuo pačiu LGBT klausimu.

„Visos skandinavų Bažnyčios yra itin liberalios. Valstybinės Suomijos Bažnyčios dauguma taip pat pritaria visoms liberalioms idėjoms, vadovybė – visiškai liberali. Tačiau yra ir nemaža liuteronų grupė, vienijanti šimtus tūkstančių tikinčiųjų, – vadinamasis laestadininkų [arba apaštalinių liuteronų], judėjimas. Jie veikia valstybinės Bažnyčios viduje – tačiau tvirtai laikosi Biblijos, nors ir jaučia savo vadovybės spaudimą, ir yra persekiojami kitų kunigų“, – pasakoja vysk. M. Sabutis.

Mūsų aptariamas Juhanas Pohjola yra Suomijos evangelikų liuteronų Misijos diecezijos vyskupas. Būtent šis bažnytinis vienetas (galima sakyti, vos ne atskira Bažnyčia) jungia kunigus, kurie nepritaria valstybinės Bažnyčios politikai. Pasak vyskupo Mindaugo, šiai grupei priklausantiems dvasininkams nėra lengva ir dėl dar vienos priežasties: jie gauna algas iš valstybinės Bažnyčios, tad tai juos stabdo nuo visiškos sąžinės laisvės ir atsiskyrimo. „Ten yra specifiniai suomiški santykiai, reiktų atskiro straipsnio“, – sako M. Sabutis.

Kiek vilčių jis deda į prasidėsiantį teismų procesą? „Jeigu juos išteisins, tai būtų labai netikėta ir gera žinia. Bet šiuo atveju kažkodėl mano tikėjimas yra labai menkas, – liūdnai šypsosi dvasininkas. – Manau, kad bent simboliškai kažkoks pasmerkimas bus. Valstybė įdėjo labai daug resursų į šitą reikalą ir bandys tai pateisinti.“ Tačiau, pasak liuteronų vyskupo, dar blogiau už teismus yra tai, kas vyksta iki jų – teisėsaugos apklausos, pinigai advokatams, nuolatinis rūpestis ir kaltės primetimas, kas žmones tiesiog išvargina ir pažemina.

Kalbėdamas apie konkrečius kaltinimus Suomijos liuteronams, pirmiausia Mindaugas Sabutis komentuoja prokurorei nepatikusias Laiško romiečiams eilutes: „Kaltinimo nusikaltimu pobūdis yra labai šališkas. Sunku patikėti, kad už panašų dalyką prasidėtų teisminiai procesai dėl patyčių prieš krikščionis. Ir įdomu, ar prokuratūra pradėtų tyrimą dėl tviteryje musulmono pasidalintos Korano ištraukos.“ Vyskupas suomės atvejį vadina krikščionių persekiojimu, kuris įsibėgėja ir kitose šalyse – katalikai ar evangelikai, kurie laikosi Išpažinimo, savo Bažnyčiose yra mažuma, ir jiems jau nesaugu.

Kodėl tradicinė krikščionybė užkliūva kitiems? Liuteronas M. Sabutis mano, kad ji nebeatitinka vyraujančios bendros politikos: „Mes, krikščionys, naiviai įsivaizduojame liberalizmą – kad tai yra skirtingai mąstančių žmonių sambūvis. Bet, kiek aš sutinku liberalių žmonių, jie tai supranta kaip santvarką, kurioje yra tik viena ideologija – ir yra tų, kurie tai ideologijai trukdo. Panašiai kaip bolševikinėje Rusijoje, Sovietų Sąjungoje ar nuo 1933 m. Vokietijoje.

Iš sovietmečio prisimename: jeigu neigi komunistinę santvarką, esi arba piktavalis, arba ligonis. Dabar yra panašiai: vienos vertybės yra teisingos, o tie, kurie jomis abejoja, yra nepageidaujami. Tai yra pradžia, kitaip ir nebus. Sunku pasakyti, koks bus tas naujojo tūkstantmečio pasaulis, bet krikščionybės vietos jame nelabai matosi. Bus bandoma bet kokiomis priemonėmis ją naikinti.“

Ar nuomonė verta bausmės?

Kalbėdamas apie kitus du pateiktus kaltinimus, kurie jau susiję su medicininiais homoseksualumo aspektais, vyskupas taip pat mano, kad už tai gresianti bauda ar kalėjimas yra neadekvatu: „Tai juk yra žmogaus nuomonė. Ir ne šiaip paprasto žmogaus, o medicinos specialistės, kuri turėjo dešimties metų gydytojos patirtį.

Galbūt ta nuomonė yra visiškai neteisinga – bet tada tu gali tai įrodyti, tada autorė turbūt viešai atsiprašytų. Tačiau iki 2019-ųjų, kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas, ta nuomonė niekam nebuvo užkliuvusi… Kita vertus, byla iškelta ne dėl bukleto, o dėl P. Räsänen žinutės tviteryje. Nuo to viskas ir prasidėjo – o paskui jau ką teisėsauga surinko papildomo, tą ir surado.“

Kita vertus, vyskupas primena, kad tikintieji nebūtinai turi priimti visus mokslo ar medicinos pasaulio išsakomus teiginius – ypač, kai jie kertasi su Bažnyčios ir Biblijos mokymu apie tai, kas yra žmogus: „Pavyzdžiui, krikščionys nesutinka, kad lytis tėra socialinis konstruktas. Tą gali teigti nors ir visos pasaulio organizacijos – bet mes sakome, kad Dievas sukūrė vyrą ir moterį, kad tokie gimstame. Ar už tokius pasisakymus mus po 17 metų irgi teis? Ar galime viešai abejoti kai kuriais teiginiais? Jeigu mums atrodo keista, kad vyrai žaidžia moterų sporto rungtyse, ar sulauksime teismų? Atviras klausimas.“

Sutapimas ar ne, bet liuteronams dėl viešai išsakytų minčių kliuvo ir Lietuvoje – tiksliau, LGBT aktyvistų dėmesio sulaukė pernai jutube tiesiogiai transliuoti (o paskui ir vaizdo įrašo forma palikti) „Atsakymai liuteronams“. Beveik 2 valandų įraše vysk. Mindaugas Sabutis atsakė į liuteronams kylančius klausimus dėl politinių bei visuomeninių aktualijų Lietuvoje. Dvasininkas aiškina procesus, kalba antropologinėmis temomis, kritikuoja Partnerystės įstatymą, Stambulo konvenciją, aptaria homoseksualumo, translytiškumo klausimus bei istorijos asmenybių, dariusių stiprią įtaką LGBT judėjimui, kontroversijas. Jutubas gavo skundą dėl „neapykantos kalbos“ ir vaizdo įrašą pašalino; dabar jį galima peržiūrėti socialiniame tinkle „Rumble“ – ir patiems įsivertinti, ar tikrai vyskupas skleidė neapykantą.

„Kai jutubas ištrynė įrašą, jį pradėjo tirti kai kurios valstybinės institucijos. Dabar nenoriu detalizuoti, nes tyrimas nutrauktas, bet jis truko 4 mėnesius. Gavau 7 lapų atsakymą, kurio išvada – kad jie nieko blogo nerado. Buvo ir dar vieni tyrėjai, viena iš žmogaus teisių organizacijų. Galiausiai jie nusprendė: matosi, kad Sabutis negerai kalba, bet, kaip jie parašė, „deja, neapykantos kalbos neaptikome“. Deja“, – juokiasi vyskupas, sakantis, kad visus faktus, kurie nepatiko jį įskundusiems asmenims, ėmė iš angliškos vikipedijos. Dabar po vaizdo įrašu yra pateiktos nuorodos į vyskupo minimą informaciją – kad kiekvienas norintysis galėtų patikrinti.

Tokios ir panašios istorijos dažną išmuštų iš vėžių, tačiau dvasininkas į situaciją žiūri ramiai – pokyčiai, pasak jo, neišvengiami, tačiau liūdna dėl gresiančios cenzūros: „Turbūt bus paprasčiau viską priimti tiems, kurie neprisimena sovietinių laikų. O man sunku: atrodo, pasibaigus sovietmečiui važiavome į kalną, o dabar toks jausmas, kad kuras baigėsi ir riedame ten, iš kur atvykome.

Dramatizuoti nereikėtų – bet aišku, kad prasideda tam tikras krikščionių persekiojimo etapas. Matysime, ar Suomijos teisme jis bus pristabdytas, ar kaip tik įgaus pagreitį.“