Vidutinis skaitymo laikas:

6 min.

Chodkevičių giminės istorijos slėpiniai

Italų karo inžinieriaus Roberto Valturijo (1405–1482) veikalas „Apie karybą“ pirmąkart išspausdintas 1472 m. Veronoje. Šis XVI a. perleistas egzempliorius priklausė LDK didžiajam etmonui Jonui Karoliui Chodkevičiui. VU bibliotekos archyvo nuotrauka

Rugsėjo mėnesį Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje atidaryta paroda, skirta Jono Karolio Chodkevičiaus – talentingiausio visų laikų Lietuvos karvedžio, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono, genialaus karo vado, Vilniaus universiteto auklėtinio – 400-osioms mirties metinėms.

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentė dr. GENUTĖ KIRKIENĖ, viena iš Jono Karolio Chodkevičiaus labdaros ir paramos fondo steigėjų, jau ne vienus metus tyrinėja Chodkevičių giminę. Ji išstudijavo daugybę šaltinių ir nuosekliai siekia, kad mes daugiau sužinotume apie šį karvedį ir jo gyvenimo istoriją.

Kalbiname doc. G. Kirkienę norėdami sužinoti, kaip susidomėjo J. K. Chodkevičiumi ir ką naujo, įdomaus sužinojo rinkdama medžiagą, ką vertingo savo tyrimams rado Vilniaus universiteto bibliotekoje, į ką verta atkreipti dėmesį parodoje. 

Kaip ir kada susidomėjote Karoliu Chodkevičiumi ir jo gimine?

Doktorantūros studijų pradžioje ieškojau būdo, kaip suredukuoti mano darbo vadovo, šviesaus atminimo profesoriaus Edvardo Gudavičiaus, pasiūlytą labai plačią temą apie LDK ponijos terpę, kuri mane iš tiesų baugino. Todėl, svarstant ir koreguojant doktorantūros temą, tuometinis Istorijos fakulteto dekanas, Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros vedėjas prof. Alfredas Bumblauskas pasiūlė tirti LDK didikų Chodkevičių giminę, kuri lietuvių istoriografijoje iš esmės nebuvo tirta.

Taip mano mokslinių tyrinėjimų lauke atsirado Chodkevičių giminė. Tiesa, istorinėje publicistikoje dėmesio buvo sulaukę kai kurie šios giminės atstovai: populiarioje TV laidoje „Būtovės slėpiniai“ prof. E. Gudavičius Joną Karolį Chodkevičių vadino karybos genijumi, o jo tėvą Joną Jeronimaitį – diplomatijos genijumi. Tokie teiginiai įgijo prasmę ir vertė atsigręžti į Chodkevičių giminės istoriją, kuri XVI a. viduryje buvo aukštai įsitvirtinusi politiniame elite ir konkuravo su viena galingiausių LDK Radvilų gimine. Todėl ir darbo vadovas siūlė apsiriboti XVI a. tyrimais, tačiau man rūpėjo ir šios giminės ištakos, jų kilmės istorija.

Taip retrospektyviai buvo atsigręžta į XV a. ir giliau pažvelgta į LDK vykusius procesus ir ypač stačiatikiškos kilmės giminių integraciją į katalikišką visuomenę. Šio proceso avangarde ir buvo Chodkevičių giminė: pradėjo aiškėti naujų dalykų apie jų kilmę, kad jie buvo ne Kijevo žemės bajorai, o kaip tik giminės valdoms priklausė tikrosios Lietuvos (Lithuania propria) – Gardino pietinės žemės.

Taigi atsivėrė nauja Chodkevičių geografinės kilmės versija, taip pat išryškėjo, kad jų protėvis Chodka Jurgaitis buvo artimoje Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto aplinkoje, o vėlesni giminės atstovai dalyvavo svarbiuose LDK visuomenės ir valstybės procesuose. Būtent ši giminė buvo Florencijos bažnytinės unijos proceso įgyvendinimo LDK avangarde ir aiškiai rodė stačiatikiškos kilmės LDK visuomenės integracijos į LDK politinės tautos procesą kelius.

Chodkevičių katalikiškosios linijos atstovai Jonas Karolis, taip pat jo tėvas Jonas Jeronimaitis savo įtakingumu bei valstybine veikla iš tiesų nusipelno atskirų monografijų. 

Akmens pašventinimas. Kražių jėzuitų kolegijos bažnyčios kertinio akmens pašventinimo proga Vilniaus jėzuitų akademijos spaustuvėje išspausdintas Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus (1595–1640) epigramų ir odžių rinkinys „Akmens pašventinimas“. Tai padėka bažnyčios fundatoriui Jonui Karoliui Chodkevičiui už dosnumą. Leidinį puošia keturios medžio graviūros. Visose yra pavaizduotas pats etmonas: pirmoje graviūroje klūpantis priešais Švč. Mergelės Marijos altorių, antroje – sėdintis soste, trečioje – skaičiuojantis priešus, ketvirtoje – raitas, grįžtantis iš Chotino mūšio. VU bibliotekos archyvo nuotrauka

Kas Jus labiausiai sudomino, patraukė prie šios asmenybės? 

Jonas Karolis Chodkevičius sudomino kaip vienas talentingiausių visų laikų Lietuvos karvedžių, dėl kurio sumanaus vadovavimo savo kariuomenei pavykdavo nugalėti kelis kartus gausesnes priešo pajėgas. Ir žinome, kad tos svaiginančios pergalės Livonijoje iškėlė Chodkevičių kaip vieną žymiausių XVII a. pr. Europos karvedžių. Kita vertus, jo dideli nuopelnai Katalikų Bažnyčiai, švietimui ir mokslui žadino smalsumą giliau domėtis ir pabandyti pažvelgti į jo gyvenimo istoriją iš lietuviškos perspektyvos. Juo labiau kad jam skirtos monografijos ir karinės pergalės yra nušviestos tik lenkų istoriografijoje.

Jau seniai buvau atkreipusi dėmesį į Jono Karolio Chodkevičiaus vėlyvą lavinimąsi užsienyje ir ypač, jo motinai Kristinai Zborovskai mirus, apie patikėtas giminės dvariškiui bei pusbroliams globėjo teises, kurios, remiantis Antrojo Lietuvos Statuto VI skyriaus nuostatais, būdavo suteikiamos tėvų netekusiems nepilnamečiams, t. y. dar nesulaukusiems 18 metų. Šiuo požiūriu atradimą prieš keletą metų padarė lenkų tyrinėtojas Marianas Chachajas, kitų šaltinių nauja interpretacija pagrindęs brolių Jono Karolio ir Aleksandro Chodkevičių vėlyvo lavinimosi aplinkybes ir taip bent dešimčia metų pajauninęs šias asmenybes.

Domėjimasis Jono Karolio Chodkevičiaus asmenybe ir naujų šaltinių paieškos jau dabar atveria naujų perspektyvų ir galimybių plačiau pažvelgti į jo gyvenimo istoriją ir pastebėti tuos dalykus, kurių nematė lenkiškoji istoriografija.

Ką naujo sužinojote ar atradote filmo apie Chodkevičių kūrimo metu?

Su TV profesionalų komanda (jos vadovas – visuomenės veikėjas ir prodiuseris Edmundas Jakilaitis) apkeliavome Jono Karolio Chodkevičiaus atminimo vietų pėdsakais ne tik Lietuvą, bet ir Lenkiją, Ukrainą, Vokietiją, Italiją, Baltijos šalis (Estiją, Latviją), o norėdami susipažinti su karybos elementais (pamatyti ir suvokti to meto karo veiksmams naudotus ginklus bei kareivių ekipuotes) žvalgėmės po Stokholmo bei Stambulo karo muziejus. Šios ekspedicijos praplėtė akiratį, taip pat pavyko kai kurių šalių archyvuose aptikti naujų istorinių šaltinių ir kitos naudingos informacijos, kurią panaudosiu monografijos informacijai. 

Ką vertingiausio, įdomiausio, susijusio su Chodkevičiumi, turi VU biblioteka?

VU bibliotekos surengtoje parodoje, skirtoje pažymėti 400-ąsias LDK didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus mirties metines, taikliai apibūdinant jį kaip Impavidus pro patria mori – „Bebaimis mirti už tėvynę“, pristatyti svarbiausi su šia asmenybe susiję ir iki šiol išlikę spausdinti bei rankraštiniai dokumentai iš VU bibliotekos Retų spaudinių bei Rankraščių skyrių. Tai kruopščių VU bibliotekos mokslo darbuotojų surastos ir prakalbintos retos knygos bei rankraščiai, liudijantys ryškų Jono Karolio Chodkevičiaus atminimo pėdsaką.

Man asmeniškai didžiulį įspūdį padarė Retų spaudinių skyriuje saugomos XV–XVI a. perleistos knygos, priklausiusios Jono Karolio Chodkevičiaus asmeninei bibliotekai, ką ir byloja šių knygų antraštiniame lape paties savininko ranka rašytas įrašas: Ex Libris Joannis Caroli Chodkiewicz („Iš Jono Karolio Chodkevičiaus knygų“).

Iš jų išskirčiau karo teoretikų ir inžinierių parašytas knygas, kurios tik patvirtina išskirtinį Lietuvos didžiojo karvedžio domėjimąsi karo meno naujovėmis, jo platų apsiskaitymą, puikų lotynų ir kitų kalbų mokėjimą, o tai buvo būdinga Renesanso epochos asmenybei.

Be abejo, karinių veikalų studijavimas padėjo didžiajam karvedžiui pritaikyti naujausias karines žinias konkrečiuose mūšiuose, pasirinkti reikiamą strategiją ir taktiką. Todėl paminėčiau italų karo inžinieriaus Roberto Valturijo (1405–1482) veikalą „Apie karybą“, kuris pirmąkart buvo išspausdintas 1472 m. Veronoje (Roberto Valturio, „De re militari…“, Paryžius, 1534 m.). Tai buvo pirmoji spausdinta knyga su medžio raižinių iliustracijomis, vaizduojančiomis pažangiausią to meto karinę techniką: įvairius ginklus, karo mašinas ir kopėčias, naudojamas apsiausties metu, taranus, pontoninius tiltus ir kt.

Taip pat išskirčiau vieno žymiausių XVI amžiaus vokiečių karinių veikalų autoriaus Leonhardo Fronsbergerio (apie 1520–1575) knygą „Apie valdovo karo teisę“, kurioje gausu XVI a. vidurio karių buities, karo veiksmų, ginkluotės bei rikiuotės iliustracijų. Galima būtų išvardinti ir daugiau Jono Karolio bibliotekai priklausiusių knygų, kurios rodo jo platų apsiskaitymą, domėjimąsi istorija, antikine poezija bei kita literatūra.

Atskirą vertingą lobį apima VUB saugomi Jonui Karoliui Chodkevičiui skirti laidotuvių pamokslai: Jakubo Hozijaus (1622), B. Bonoventūros Čarlinskio (1623), Fabijono Birkovskio (1627). Iš jų išskirčiau Jakubo Hozijaus (1622 11 16) pamokslą, skaitytą Nesvyžiuje, kurį buvo užsakiusi jo dukra tėvo iškilmingų laidotuvių Ostroge dieną, nes pati laidotuvėse dėl nesutarimų su antrąja žmona nedalyvavo.

Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus (1595–1640) epigramų ir odžių rinkinys „Akmens pašventinimas“. VU bibliotekos archyvo nuotrauka
Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus (1595–1640) epigramų ir odžių rinkinys „Akmens pašventinimas“. VU bibliotekos archyvo nuotrauka
Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus (1595–1640) epigramų ir odžių rinkinys „Akmens pašventinimas“. VU bibliotekos archyvo nuotrauka
„Ex Libris Joannis Caroli Chodkiewicz“. VU bibliotekoje – trylika knygų, paženklintų Jono Karolio Chodkevičiaus nuosavybės įrašu „Ex Libris Joannis Caroli Chodkiewicz“. Tai XVI a. antrojoje pusėje–XVII a. pirmajame dešimtmetyje išleisti įvairių antikos autorių kūriniai, istoriniai, karybos, filosofiniai veikalai. VU bibliotekos archyvo nuotrauka

Kuris VU bibliotekos parodos eksponatas Jums atrodo įdomiausias, labiausiai vertas dėmesio?

Labiausiai išskirčiau seniausią dokumentą – Rankraščių skyriuje saugomą didelio formato pergamentą – 1595 m. Žemaičių seniūno Jono Karolio Chodkevičiaus raštą, kuriuo patvirtinama apie Svisločiaus valdos pardavimą Žiežmarių laikytojui Sebastijonui Pakošui. Tai unikalus šiandien 426-uosius metus skaičiuojantis pergamentas, kurio pabaigoje yra Jono Karolio Chodkevičiaus ranka pasirašytas tvirtinimas su asmeniniu parašu. 

Taip pat atkreiptinas dėmesys į vieną retesnių parodos eksponatų – VU bibliotekoje saugomą 1621 m. Vilniaus jėzuitų draugijos akademijos spaustuvėje išspausdintą Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus (1595–1640) epigramų ir odžių rinkinį „Akmens pašventinimas / Sacra lithothesis“ egzempliorių. Įdomu tai, kad šį leidinį puošia keturios medžio graviūros, kuriose yra pavaizduotas pats didysis etmonas: pirmoje graviūroje klūpantis priešais Švč. Mergelės Marijos altorių, antroje – sėdintis soste, trečioje – skaičiuojantis priešus, ketvirtoje – raitas, jau grįžtantis iš Chotino mūšio.

Ar mūsų bibliotekoje daug medžiagos apie Chodkevičių giminę? Ar yra dar neatrastų, neišnaudotų šaltinių?

VU biblioteka saugo nemažai šaltinių apie XVI–XVIII a. Chodkevičių giminę. Rankraščių skyriuje esama unikalios ir tam tikra prasme neprakalbintos medžiagos apie Chodkevičių giminės veikėjus, tvirtovių inventorius, teismų bylas ir pan. Vienas iš tokių šaltinių – 1609–1611 m. Jono Karolio Chodkevičiaus Kretingos dvaro, Karolštato miesto ir valsčiaus kaimų inventorius, kuriame surašytos gyventojų lietuviškos pavardės.

Ar po šių Chodkevičiaus metų ir gausybės renginių turite naujų sumanymų, susijusių su Chodkevičiumi, ir kitų?

Šie metai iš tiesų buvo labai intensyvūs dalyvaujant daugelyje renginių, konferencijų, forumų ir Lietuvoje, ir užsienyje. Tai labai naudinga, nes atsiveria platesnė panorama gilinantis į Jono Karolio Chodkevičiaus nueitą gyvenimo kelią asmenybę. Kaip jau minėta, šiai asmenybei iki šiol daugiausia dėmesio yra skyrę lenkų tyrinėtojai. Manyčiau, kad jam skirtoms biografijoms, monografijoms reikia naujesnio žvilgsnio iš lietuviškos perspektyvos. 

Todėl laukia nemažas darbas analizuojant ne tik naujausius šaltinius, bet ir peržvelgiant jau istoriografijoje įsigalėjusius teiginius. Jie, manau, atvers naujų puslapių ir apie jo asmeninį gyvenimą, šeimą, vaikų auklėjimą bei lavinimą, santykius su valdovais, katalikiškos ir protestantiškos linijos Radvilomis bei kitais didikais. Chodkevičių giminės istorija tęsiasi: kitais metais minėsime 450-ąsias Magdeburgo teisės suteikimo metines Skuodui, ir čia jau žvilgsnis bus nukreiptas į Jono Karolio Chodkevičiaus tėvą – Joną Jeronimaitį, vieną žymiausių XVI a. antrosios pusės valstybės veikėjų. 

Paraleliai tęsiu ir kitą man įdomią problematiką – Florencijos bažnytinės unijos veikimą ar procesus LDK erdvėje XV a. antrojoje pusėje ir XVI a. Todėl 2022 m. su Ukrainos katalikiško universiteto prorektoriumi, Bažnyčios istorijos instituto direktoriumi Olehu Turiju planuojame surengti apskritojo stalo diskusijas šia tema ir bendrai planuoti naujas Bažnytinės unijos tyrimų kryptis.

Dr. Genutė Kirkienė Vilniaus universiteto bibliotekai padovanojo du dailininkės Linos Kalinauskaitės sukurtus Jono Karolio Chodkevičiaus labdaros ir paramos fondo medalius, kuriuos galima pamatyti parodoje.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien