Chroniškas stresas: kiek jis paplitęs ir kaip sau padėti?

Pasak Krizių įveikimo centro psichologės-psichoterapeutės ASTOS GROBLYTĖS, žmogus, jaučiantis šiuos simptomus, gali ir nesuprasti, kas jam negerai, jei reikšmingų fizinės sveikatos sutrikimų nėra. Tačiau ši būsena smarkiai sekina organizmą ir mažina žmogaus gebėjimą susitvarkyti su kasdienėmis stresinėmis situacijomis.

Priežastis – per dažna įtampa dėl įvykių

„Apie užsitęsusio streso būseną kalbama tarptautiniu mastu – pastarieji metai buvo labai sudėtingi ir keliantys daug iššūkių dėl tokių didelių krizių kaip pandemija, karas Ukrainoje, kiti geopolitiniai konfliktai, dabar kylantys ekonominiai iššūkiai. Nuo pat pandemijos pradžios 2019-ųjų gruodį, tai yra jau trejus metus, gyvename su gana dažnomis nerimą keliančiomis naujienomis. Ir laiko tarpų tarp šių stiprų krizinį poveikį turinčių įvykių – pandemijos, karo, finansinių grėsmių – nėra arba jie per maži, kad galėtume tinkamai atsigauti“, – sako Krizių įveikimo centro psichologė.

Krizių įveikimo centro interaktyvioje apklausoje net trečdalis dalyvavusių žmonių pažymėjo, kad pastaruoju metu labai dažnai jautėsi nervingi, nerimaujantys, neįprastai emocionalūs, lengvai susierzinantys, dar trečdalis šiuos simptomus jautė ganėtinai dažnai. Mažiausi nemalonumai ar netikėtos situacijos iškart lengvai išbalansuodavo kas ketvirtą testą atlikusį žmogų, kas trečią –  dažnai, taip pat kas trečią – kartais, o retai – kas dešimtą. Tai, kad dažnai ar labai dažnai patiria energijos trūkumą, pažymėjo 68 proc. respondentų, tik vidutiniškai mažiau nei vienas žmogus iš dešimties nesiskundė energijos stygiumi.

Prarastą apetitą, polinkį rinktis nesveikus užkandžius gana dažnai jautė 47 proc. respondentų. Taip pat 46 proc. jų pažymėjo, kad dažnai kylantį nerimą, susierzinimą, stresą bandė malšinti alkoholiu, greitu maistu, saldumynais ar rūkymu.

Susigyventi su iššūkiais – neįmanoma

A. Groblytės teigimu, gali atrodyti, kad priprantame prie nerimą keliančių naujienų ir jų poveikis mažėja. Tačiau tokios žmonių reakcijos kaip pabrėžtinas abejingumas arba vengimas apskritai kalbėtis apie krizinius įvykius, kaip ir stiprios emocinės reakcijos, padidėjęs dirglumas ar negalėjimas atsitraukti nuo naujienų, rodo, kad jų poveikis mums didelis, tik kiekvienas ieškome savų būdų, kaip rasti priimtiną santykį su šiais kriziniais įvykiais.

„Atrodo, tarsi susigyvenome su dažnais iššūkiais, bet tai nereiškia, kad po jų atsigavome – tada įtampa lieka, stresas tampa nuolatinis ir neretai sukelia minėtų simptomų, galinčių smarkiai pabloginti žmonių sveikatą. O jei žmogus gyvena patirdamas užsitęsusį stresą, jis yra kur kas pažeidžiamesnis, jam tampa dar sudėtingiau įveikti netikėtai ištikusias asmenines krizes: netektis, ligas, skyrybas, konfliktus ir pan. Todėl nereikėtų ignoruoti užsitęsusios įtampos, nerimo, suprastėjusios sveikatos“, – pažymi A. Groblytė.

Pasak jos, krizių ar sukrečiančių įvykių negalime išvengti, bet savo psichologinį atsparumą didinti tikrai galime. Pirmiausia – pastebėti pakitusią, pablogėjusią savo fizinę bei psichinę savijautą ir atpažinti, kas, kokie įvykiai ar grėsmės mums kelia didžiausią nerimą ar stipriai paveikė. Galbūt yra būdų labiau pasirūpinti savo saugumu arba emociniu stabilumu, gal verta pasidalinti savo nerimu su artimaisiais. Pasikalbėję su draugais galite sužinoti, kad tie patys įvykiai turi poveikį ir kitiems, tik kiekvienas reaguoja savaip, o bendrystė ir atjauta patiriant krizę gali būti didelė atrama.

Šiuo metu būtina sutvirtinti savo fizinės ir psichinės sveikatos pamatą: pasirūpinti kokybišku miegu, poilsiu, subalansuota mityba, judėjimu, kasdieniu buvimu gryname ore, socialiniais ryšiais.

Kiekvienas turi rasti, kaip atsigauti

„Kiekvienam žmogui verta žinoti ir rasti kuo daugiau konkrečių dalykų, kas jam geriausiai padėtų atsipalaiduoti, įkrauti savo vidinę bateriją – tai gali būti pomėgiai, įvairios poilsio formos, prasminga veikla ir pan. Žinoma, jei jau esame gerokai įklimpę į chroniško streso būseną su visais simptomais, reikia kantrybės ir nuoseklumo, kad galėtume iš jos išeiti. Jei patiems sudėtinga, patarčiau nedelsti ir kreiptis patarimo ar pagalbos į psichologus, psichoterapeutus. Nesprendžiamos problemos dažnai tik blogėja, gali peraugti į depresiją, nerimo sutrikimus ar priklausomybes“, – pabrėžia Krizių įveikimo centro atstovė.

Praėjusiais metais Krizių įveikimo centro budintys psichologai suteikė 4035 konsultacijas. Į centrą psichologinės pagalbos kreipėsi ir pabėgėliai iš Ukrainos – jiems suteiktos 157 konsultacijos. Pasak juos konsultuojančių centro savanorių, ukrainiečiai dažnai taip pat yra chroniško streso būsenos, o psichologinės pagalbos dažniausiai kreipiasi dėl trauminių patirčių, adaptacijos sunkumų, netekties išgyvenimų, santykių sunkumų.

Krizių įveikimo centras yra profesinės savanorystės pagrindu veikianti nevyriausybinė organizacija. Centre dirbantys psichologinių krizių įveikimo specialistai 6 dienas per savaitę budėjimų metu teikia skubią anoniminę psichologinę pagalbą sudėtingas gyvenimo situacijas išgyvenantiems žmonėms. Krizių įveikimo centras taip pat turi mobiliąją krizių įveikimo komandą, kuri vyksta į įmones ar organizacijas ir padeda krizinėse situacijose, kai susiduriama su mirtimi, grasinimais, smurtu, nelaimingais atsitikimais ir kitomis situacijomis (www.kriziukomanda.lt).