Kur nuveda adata, kantrybė ir išsiuvinėti raštai. Delmonai – Mažosios Lietuvos fenomenas

Meilė verbai, įaugusi į kraują. Dviejų Vilniaus krašto verbų rišėjų istorijos

Kryžius, apipintas kalvio kantrybės ornamentais. Sauliaus Kronio kalvėje

Kryžių žmonėms reikia, bet vis mažiau… Algirdo Judicko kryždirbystė

Kryždirbys A. Vaškys: „Jei nukirtau ąžuolą ir padariau darbą, jis turi stovėti tiek, kiek medis būtų gyvenęs“

Aštuoni dešimtmečiai ieškant formos tobulumo. Pranciškaus Miežio medžio meistrystė

„Nemažai ąžuolėlių esu sugraužęs.“ Dievdirbys Raimundas Puškorius ir jo šimtai šventųjų skulptūrų

Skulptorius A. Teresius: kūryboje svarbiausias nuoširdumas

Kodėl tokie patogūs septyni žemaitiško tautinio kostiumo sijonai? Salantiškės Ingridos Šilgalytės audimai

R. Zinkevičius: „Esu įsitikinęs, kad nuoširdus kryždirbys turi būti tikintis“

Išskirtinė kūryba, nuraminanti meistro sielą drožinėjant kančią. Kryždirbystė A. Janicko rankose

Kryždirbys S. Kaminas: „Žemaitišką kryžių nuo kalno nuridenai, pastatei, ir jis stovi. O jūs pabandykit aukštaitišką nuridenti“

Skulptorius G. Akstinas: „Man medis kaip medžiaga yra šventas. Tai savotiškas istorijos kūrimas. Medžio gyvenimo pratęsimas“

Šiaudų sodai – darnos dangus virš stalo, kur renkasi šeima

Ir diktas, ir sotus būsi. Gaspadinės iš Žemaitijos namai, niekada nenustoję kvepėti rugine duona

Pavasaris, vasara, ruduo, žiema ir vėl pavasaris. Kaip gimsta viena Vilniaus krašto verba

Medžio drožyba, nevaržoma kaip paukščio giesmė. Skulptorius Algirdas Juškevičius

Tas krebždenimas, kai adatėlė per margučio lukštą braukia vaško brūkšnelį. Trys moterys, trys kartos, tūkstančiai raštų

Karpinių meistras Klaidas Navickas ir jo savito ornamentiškumo popieriaus pasaulis

Viskas prasidėjo nuo senelio vielutės ir viskas joje sutilpo. Egidijaus Latėno kalvystė

Rankos, molyje pusę amžiaus. Keramikas Leonas Šulcas

Ženklai juostose kaip lietuviškumo stuburas – ar grąžinsime susidomėjimą?

Ką J. Kunčino Tūla pakuždėjo medžio drožėjui iš Alytaus?

Ramybė ir grožis iš rankų, skutinėjančių margutį

10 000 valandų iki tobulo margučio

Žmogus, prakalbintas meno. Keramikas, puodžius Vytautas Valiušis

Žmogus, prakalbintas meno. Medžio drožėjas Antanas Česnulis

Žmogus, prakalbintas meno. Kalvis Juozas Stankevičius

Vilniaus miesto garbės piliečiai. Matematikas Jonas Kubilius

Vilniaus miesto garbės piliečiai. Rašytojas Justinas Marcinkevičius

Vilniaus miesto garbės piliečiai. Rašytojas Czesławas Miłoszas

Vilniaus miesto garbės piliečiai. Violončelininkas Mstislavas Rostropovičius

Vilniaus miesto garbės piliečiai. Monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas

Vilniaus miesto garbės piliečiai. Ronaldas Wilsonas Reaganas

Vilniaus miesto garbės piliečiai. Jónas Baldvinas Hannibalssonas

Dingusi Lietuvos istorija. Alytaus štetlas

Irena Veisaitė: „Baisiausia, kuo galima užkrėsti žmogų, yra neapykanta“

Prarasto Dieveniškių štetlo beieškant

„Aš visada norėjau likti žmogumi.“ Prof. I. Veisaitės dešimtmečiai ir portretai

Animatorius I. Bereznickas: su gyvenimu susitvarkai, kai žiūri į jį su ironija

Architektės V. Sideraitės-Alon kelias. Nuo pirmųjų pamokų P. Repšio namuose iki įtaigių žydų kultūros projektų

Vilna – Lietuvos Jeruzalė (IV). Vilniaus geto biblioteka

Mauša Bairakas. Apie nenuoramą hipį, muzikantą, laikrodininką, sinagogos seniūną

Vilna – Lietuvos Jeruzalė (III). Priverstinio darbo stovykla – HKP 562

Vilna – Lietuvos Jeruzalė (II). YIVO žydų mokslinių tyrimų institutas

Vilna – Lietuvos Jeruzalė (I). Žydų realinė gimnazija ir Žydų muzikos institutas

Nė akimirkos neleisti sau palūžti. Vilniaus gete gyvenusio S. Bahato istorija

Mažos svarbios žydų istorijos detalės Vilniuje

Unikalių istorinių kadrų padaręs žydas fotomenininkas – apie Kauno pavasarį iš arti

R. Kalantos auką 15-metė žydė išvien su visais lydėjo laisvės šūkiais

Tarp gyvenimo ir egzistencijos. Buvusio sovietų partizano žydo Y. Arado istorija

Katalikų kunigas, kuris atrado, kad yra žydas

Litvakas S. Bahatas: pirmą karo dieną buvau išsigandęs vaikas, antrą – jau suaugęs vyras

Šeduvos žydai tarpukariu: Holivudo filmai, šokiai ir spalvinga kasdienybė

„Ich bin Keidaner“, arba Kėdainių žydai

„Mano sapnai buvo lietuviški“. Litvakė Bella Shirin

Laiškai iš kaimo. Dar laukiam pumpurų lietaus 

Laiškai iš kaimo. Kaip dar toli žydintis grikių laukas

Laiškai iš kaimo. Gūdžiai dejuoja medžiai Vaikšnoro Rave…

Laiškai iš kaimo. Raizgus gyvenimas, graudžios folklorinės baladės ir vakaro nejauka…

Laiškai iš kaimo. Mieganti šaka beržo pliauskoje

Laiškai iš kaimo. Ir vėlų rudenį laukiniai žvėrys geidžia laisvės

Laiškai iš kaimo. Dar žalsvuoja pelynai Aušrinės viensėdyje

Upelis, kurio vardą kasdien kartojame

Laiškai iš kaimo. Kai atsiranda vėjas, neturintis krypties…

Laiškai iš kaimo. Koks turtingas ir malonus nejauno baravyko kvapas

Laiškai iš kaimo. Šiaurinis apolonas – pievoje prie Krūčiaus

Laiškai iš kaimo. Kaip nurimsta vasaros tėkmė

Laiškai iš kaimo. Ir vėl mus apsupo dideli kontrastai

Laiškai iš kaimo. Balandžio keistenybės: kas pavogė vandenį?

Laiškai iš kaimo. Pavasaris: žydinti ledlelija ir migruojančios pempės

Laiškai iš kaimo. Rūstus ir permainingas vasaris

Laiškai iš kaimo. Būk ten, kur esi kviečiamas

Laiškai iš kaimo. Ar bebrai sugrąžins mums buvusį Lietuvos kraštovaizdį?

Laiškai iš kaimo. „Ar statysime traktorių ant pjedestalo?“

Laiškai iš kaimo. Rudenį savo laimę taip pat matuosime džiugais

Laiškai iš kaimo. Tegul stiprėja ir klesti visi, kas netingi

Laiškai iš kaimo. „Su savo gentainiais rupūžės niekada nekonfliktuoja“…

Laiškai iš kaimo. Še tau, boba, Devintinės!

Laiškai iš kaimo. Kas matė didįjį elniavabalį?

Laiškai iš kaimo. Vasara: girdžiu, kaip rauda žemė „po plieno ratais, po akmens namais“…

Laiškai iš kaimo. Toks ramus paukštelis – čivylis

Laiškai iš kaimo. Saugokis giltinės, bet medelį sodink…

Laiškai iš kaimo. Pavasarinė karetaitės giesmė

Laiškai iš kaimo. Viduržiemis. Dygsta pavasariniai grybai – raudonosios plačiataurės

Laiškai iš kaimo. Ar dar knibžda gyvatės Razumnos raiste?

Laiškai iš kaimo. Ir vėlų rudenį – liepsnelės giesmė?

Laiškai iš kaimo. Spalio pabaiga: taip staiga nuskaidrėjo paupiniai miškai…

Laiškai iš kaimo. Žmogus turėtų matyti toliau nei erelis

Laiškai iš kaimo. „Kai Lietuvoje stoviu ant piliakalnio – esu milžinas…“

Laiškai iš kaimo. Liepos sausra: tik iš toli ateina gandas apie grybų tiltus

Laiškai iš kaimo. Ir „bobulės ašaros“, ir baltažiedė radasta, ir stepinis šalavijas

Laiškai iš kaimo. Tikras pavasaris. Sode prie Krūčiaus pražydo jovaras

Laiškai iš kaimo. Baltos baltų trobelės…

Kur dingsta mūsų kaimas?

Laiškai iš kaimo. Žiema ateina. Ar pasidžiovei savo nagines?

Sibiro kelias, vedantis į nežinią

Laiškai iš kaimo. Lapkritis – šaknų kasimo laikas

Laiškai iš kaimo. Malkas žiemai susikraukim gražiai

Laiškai iš kaimo. Belaukiant bobų vasaros, pražydo pavasarinis kežys

Laiškai iš kaimo. Rugpjūtis – atostogų metas? Laboremus!

Laiškai iš kaimo. Vasara be tolimų kelionių

Laiškai iš kaimo. Stichinė sausra: ir kantrybės išbandymas, ir atminties patikrinimas

Laiškai iš kaimo. Alyvų žydėjimas: nuo Dainavos iki Žiemgalos

Laiškai iš kaimo. Perkūnas dangaus keliu nuvažiavo – perkūnropės sužaliavo…

Laiškai iš kaimo. Klibikščiuoja, bet vis dėlto dar eina

Laiškai iš kaimo. Švento Pranciškaus gyvenimas – ne fantastika

Laiškai iš kaimo. Nelabai žiemiškos mintys belaukiant viduržiemio

Tautos dvasia saugoma giliai

Laiškai iš kaimo. Iš tikrųjų tamsių naktų būna nedaug…

Laiškai iš kaimo. Ilgos ir amžinos rudens vakarų poringės

Laiškai iš kaimo. Ar jau trumpėja tavo daržo lysvė?

Laiškai iš kaimo. Tamsios ir klastingos bobų vasaros naktys

Laiškai iš kaimo. Rugpjūčio vėtra išvertė šimtametį dvikamienį beržą

Laiškai iš kaimo. Lyja kasdien, kai žydi liepos

Laiškai iš kaimo. Vasaros pradžia: tylos ir senovės ieškojimas

Laiškai iš kaimo. Rudasis lokys Lietuvoje? Tai smulkmena…

Laiškai iš kaimo. Kaip svarbu pasislėpti nuo šiaurės vėjo

Laiškai iš kaimo. Kaip kuriama istorija ir kaip ji užrašoma

Laiškai iš kaimo. Kas ėjo pasivaikščioti, o kas – arklių sužiūrėti?

Tiktai tylus pasitikėjimas savimi yra tikras

Laiškai iš kaimo. Gruodžio mintys: nuo Ūlos iki Plaskiniškių

Laiškai iš kaimo. Vis dar klaidžioja kažkas prie Krūčiaus…

Laiškai iš kaimo. Ir pačią niūriausią rudens dieną…

Laiškai iš kaimo. Šitaip ir ateina rudeniška melancholija

Laiškai iš kaimo. Dar viena vasaros žiedų banga

Laiškai iš kaimo. „Nugriūta ant suolo ir užmigta…“

Laiškai iš kaimo. Sunkus žalio medžio kryžius

Laiškai iš kaimo. Geras yra tas nuolankus Mykoliukas

Laiškai iš kaimo. Kada Rusijoje buvo „Demokratijos rojus“?

Laiškai iš kaimo. Ką atsinešame iš savo praeities

Laiškai iš kaimo. Dar vienas tikras gyvenimo geismo liudijimas

Laiškai iš kaimo. Toks tylus Gamtos ir žmogaus susiklausymas

Laiškai iš kaimo. Vėlų rudenį kažkur vis dar slepiasi baubas

Laiškai iš kaimo. Ar telpa pasaulis į paukščio giesmę?

Laiškai iš kaimo. Apie žalčio skeletą ir diemedžio švelnumą

Laiškai iš kaimo. Vasaros pradžia: keisti ir gražūs eksperimentai

Laiškai iš kaimo. Kas aria žemę be arklio ir be arklo

Laiškai iš kaimo. „Po mišką klaidžioja žvėrių mintys“

H. Gudavičiaus „Laiškai iš kaimo“ – Dzūkijos gamtininko metraštis

Laiškai iš kaimo. Versdamas dienoraščio puslapius pasijusk lyg vaikas savoje smėlio dėžėje

Henrikas Gudavičius. Laiškai iš kaimo. Atsisveikinimo giesmė – lyg liaudies daina

Merkinėje – H. Gudavičiaus knygos „Laiškai iš kaimo“ sutiktuvės

Henrikas Gudavičius. Laiškai iš kaimo. „…jūs pažiūrėkit, bus tuojau piliakalnis“

Henrikas Gudavičius. Laiškai iš kaimo. „Taip ir dusinamės: vis tą patį ir tą patį…“.

Laiškai iš kaimo. Varlė – ne kiaulė, į vasaros dangų pažiūrėti gali

Henrikas Gudavičius. Laiškai iš kaimo. Šienapjūtė: vis dar godojamas Zautros dalgis

Henrikas Gudavičius. Laiškai iš kaimo. Jau sirpsta juoda vilkauogės uoga

Henrikas Gudavičius. Laiškai iš kaimo. Pavasarį visi geidžia „išeiti ant žolės“

Henrikas Gudavičius. Laiškai iš kaimo. Pavasaris: skubėk šildytis, kol saulė šviečia

Henrikas Gudavičius. Laiškai iš kaimo. Būdavo nepaprastai šaltos žiemos…

Laiškai iš kaimo. Ar slegia mus… tamsios alėjos

Henrikas Gudavičius. Laiškai iš kaimo. Kaip krinta medžio lapas

Henrikas Gudavičius. Laiškai iš kaimo. Toks rudens ženklas: silpna pirmoji šalna

Henrikas Gudavičius. Laiškai iš kaimo. Kai sužydi jurginai

Laiškai iš kaimo. Vasaros dienų pusiausvyra

Henrikas Gudavičius. Laiškai iš kaimo. Pievinio pūtelio parašiutas – tikras vasaros barometras

Henrikas Gudavičius. Laiškai iš kaimo. Kas pavasarį labiausiai skuba?

Laiškai iš kaimo. Gervės virš apsnigto Cecervinės raisto

Laiškai iš kaimo. Gyvūnijos pasaulis: lyg ir naujos tendencijos

Laiškai iš kaimo. Kur žiemoja nykštukai

Laiškai iš kaimo. Kokiame pasaulyje gyvename

Laiškai iš kaimo. Kai žvelgi pro mažą pirkios langelį…

Laiškai iš kaimo. …ir visos kulkos – pro šalį

Laiškai iš kaimo. Vakarinio dangaus skliauto šviesa

Laiškai iš kaimo. Kažkur toli bitės neša viržių medų

Laiškai iš kaimo. Vaikystės vasaros buvo ilgos

Laiškai iš kaimo. Kodėl Panama jiems buvo graži?

Laiškai iš kaimo. Kas yra tie duobkasiai?

Laiškai iš kaimo. Eik sėt kiekvieną sėjamą daiktą

Laiškai iš kaimo. Viskas aišku, lyg paparčio žiedą suradus

Laiškai iš kaimo. Šalta vasario saulė

Laiškai iš kaimo. Sausio anomalijos pamoka

Laiškai iš kaimo. Ar aprišome savo obelis?

Laiškai iš kaimo. Kas atneša apynio kvapą?

Laiškai iš kaimo. Kiek Lietuvoje asilų?

Laiškai iš kaimo. Ilgai žydi Jorio Globio aguonos

Laiškai iš kaimo. Pagiriamasis žodis miškams

Laiškai iš kaimo. Volungės fleita – lyg istorijos aidas

Laiškai iš kaimo. Mėlyni pamiškės katilėliai: pilnatvė ir atvirumas

Laiškai iš kaimo. Apie svarbiausią ergonomikos dėsnį

Laiškai iš kaimo. Ar kvepia žemė?

Laiškai iš kaimo. Man patinka Teatro diena

Laiškai iš kaimo. Kas viduržiemio šalčių nebijo

Laiškai iš kaimo. Apie Nerį ir jos krantus

Laiškai iš kaimo. Nelabai liūdna rudeniška mozaika

Laiškai iš kaimo. Apie baravykų bangą ir gyvus archeologinius sluoksnius

Laiškai iš kaimo. Žydinti šventrožė audringame vasaros kraštovaizdyje

Laiškai iš kaimo. Nuo Musteikos iki Saulės tako

Laiškai iš kaimo. Sunkmetis buvo prieš pusę amžiaus

Laiškai iš kaimo. Brangi yra lėtai keliaujanti žinia

Laiškai iš kaimo. Paprastos pusiaužiemio pamokos: neskubėk ir neliūdėk

Laiškai iš kaimo. Aš norėčiau prikelti nors vieną senelį…

Laiškai iš kaimo. Ar tamsios lapkričio naktys?

Laiškai iš kaimo. Sunkus tiesos kelias

Laiškai iš kaimo. Liepa: tarsi nurimusi upė

Laiškai iš kaimo. Kada prasideda vasara?

Laiškai iš kaimo. Pirmasis pavasario darbas – tvorų tvarkymas

Konstantinopolio patriarchatas Lietuvoje – nauja Bažnyčia?

Tinklalaidė „Aktualu“. Ortodoksų kunigas V. Mockus: „Mano sąžinė rami“

Suspenduoti ortodoksų kunigai: metropolito įsakai yra niekiniai, kreipsimės į Konstantinopolį

Kodėl aš negaliu patriarcho Kirilo vadinti „mano didžiuoju ponu ir tėvu“

Suspenduoti penki Lietuvos ortodoksų dvasininkai, G. Sungailai gresia pašalinimas iš kunigystės

Maskvos patriarchato veiksmai Lietuvoje atkartoja Ukrainos scenarijų

Metropolitas Inokentijus Maskvos patriarchatą paliekančius dvasininkus ragina atgailai

Ortodoksų vyskupas Amvrosijus apie nušalintus dvasininkus: „Apsispręskit, kuo norit būti – kunigais ar politikais?“

Vyskupas Amvrosijus meluoja, ir tai galima patikrinti

Lietuvos ortodoksai – apie karą, pasiryžimą būti nepriklausomais ir savo pašaukimą

Arkivysk. G. Grušas apie ortodoksų situaciją: skauda širdį, kai krikščionių vienybė skeldėja

Metropolitas Inokentijus įspėja atleistus kunigus: gali tekti gailėtis visą likusį gyvenimą

Ortodoksų vyskupas Amvrosijus: Vilniaus mero pareiškimai kursto religinę ir tautinę nesantaiką

Atviras protodiakono Viktoro Minioto laiškas metropolitui Inokentijui

Išeinančiųjų iš Maskvos patriarchato pozicija po metropolito Inokentijaus pareiškimo

Rusios Ortodoksų Bažnyčią (Maskvos patriarchatą) palieka dar trys Lietuvos dvasininkai

Vienas iš nušalintų ortodoksų kunigų G. Sungaila: tai tik pradžia, bus ir daugiau atleistų dvasininkų

Ukraina ir 2018 metų Maskvos ir Konstantinopolio schizma (II). Kirilo atsakas

Ukraina ir 2018 metų Maskvos ir Konstantinopolio schizma (I). Konflikto šaknys

Maskvos patriarchato interneto svetainė: cenzūros taikymas yra gerai

Ar Kirilas Lietuvos ortodoksams paskyrė prižiūrėtoją iš Maskvos?

Skirtingų Ortodoksų Bažnyčių reakcija į karą Ukrainoje ir geopolitika

Lietuvos ortodoksų metropolitas: nesutinkame su patriarcho Kirilo pasisakymais, sieksime didesnės nepriklausomybės

Ar ortodoksai pamaldų metu privalo minėti savo patriarchą?

Kirilas, didžiausia krikščionijos gėda