Vidutinis skaitymo laikas:

3 min

COVID-19 naratyvo pamoka: taisyk žodžiui vietą kaip svečiui patalą

Du gydytojai su apsaugos kombinezonais.
Irmanto Gelūno / „Fotobanko“ nuotrauka

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skyriaus inicijuotame Kalbos klube pažadėjome, kad į COVID-19 naratyvą pažvelgsime iš tarpdalykinės sociologijos ir lingvistikos perspektyvos. Apie tai sutiko pasikalbėti sociologas LIUTAURAS LABANAUSKAS.

Primename, kad kiekvienas reiškinys šiuolaikinėje sociokultūrinėje aplinkoje turi savo naratyvą (naratyvus). Naratyvo atsiradimui didelę, nors kartais ir neįvertinamą, reikšmę turi kalba: vartojama leksika, semantinės konstrukcijos, tropai, stilistinės priemonės. Žodžių semantika gali būti „klastinga“, nes prasmės formavimo mechanizmuose veikia sudėtingas reiškinys – žodžio sąvoka ir reikšmės asociacijos sukuria ideologinių implikacijų, darančių įtaką reiškinio vertinimui.

L. Labanauskas pandemijos krizės metu pastebėjo nepageidaujamą reiškinį: sergantieji šia liga buvo tarsi stigmatizuojami, jautėsi lyg ir kalti prieš visuomenę, nors to – neabejotinai – nei pati visuomenė, nei valdžia nesiekė. Sociologo nuomone, tokia socialinė jausena galėjo atsirasti iš kalbinių kovido naratyvo elementų: karinės leksikos kuriamų prasmių (kova, kovoti, aukos, gelbėtojai, pralaimėjimas, aukų persekiojimas) ir labai padažnėjusios liepiamosios nuosakos (jei karas – tai ir muštras).

Italai, nors išgyveno vieną sunkiausių Europoje situacijų, gyvenimo džiaugsmo vis tiek neprarado, nes sukūrė naujadarą „quarantini“ (per karantiną geriamą martinio kokteilį).

Socialinį santykį su ištikusia krize rodo jos metu atsiradę naujadarai ir susikūrusios naujos metaforos. Yra net tokia tyrimo kryptis – socialinių krizių kalbos tyrimai. Naujažodžių semantika, metaforos atspindi kalbinės bendruomenės santykį su krize. Pavyzdžiui, Antrojo pasaulinio karo aktualija radaras (angl. radar) kalbos žaidybiškumo būdu pagimdė nepraustaburnį karinio slengo dvynį, žodį fubar („radaro nepastebėtas objektas“). Breksito (angl. brexit) dalies visuomenės sudaužytas viltis likti ES trupučiuką kompensavo žodis regrexit („nusiminimas dėl breksito“).

Notingemo universiteto profesorės Brigitte Nerlich teigimu, nors pasaulyje pandemijos krizė kaip karo metafora buvo gana populiari (ir ypač mėgstama politikų), bet buvo ir sporto, audros, piktosios dvasios, atominio reaktoriaus sprogimo, bendros valties ir kt. metaforų.

Atsiradusi ir po pasaulį paplitusi pandemijos krizės leksika kitomis kalbomis dažnai įvardydavo žmones ištikusį virtualų bendravimą, pavyzdžiui, angl. covideo party („vakarėlis per skaipą arba zūmą“), qaranteams („karantino metu sukurtos komandos virtuliems žaidimams“), zoombombing („įsiveržimas į zūmo erdvę, kai vyksta virtualus susitikimas“) etc.

Italai, nors išgyveno vieną sunkiausių Europoje situacijų, gyvenimo džiaugsmo vis tiek neprarado, nes sukūrė naujadarą quarantini (per karantiną geriamą martinio kokteilį).

Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas pateikia tokius kovido naujažodžius kaip: koronaatostogos, koronabėglys (-ė), koronadiktatūra, koronadrama, koronafobija, koronafobiškas (-a), koronagrėsmė, koronainfekcija, koronaisterija, koronakrizė, koronamirtis, koronapanika, koronapsichozė, kovidnešys (http://naujazodziai.lki.lt/).

Ne visi duomenyne esantys naujadarai čia paminėti, bet kol kas nukreiptų į žmogaus (ne gelbėtojo, aukos, rizikos grupės) išbuvimą pandemijos metu naujadarų duomenyne neradome.

Kodėl krizės metu Lietuvoje susiformavo agresyvus diskursas, sukūręs naratyvą, iš kurio išslydo tiesiog pandemiją išgyvenantis žmogus, sąmoningas, bet norintis, kad gyvenimas net ir tokiomis sąlygomis būtų maksimaliai ir vertingas, ir visavertis?

Su Liutauru Labanausku svarstėme, ar nereikėtų problemų sprendimo ieškoti apvertus dabar esančių sociolingvistikos tyrimų kryptį visuomenė→kalba. Be jokios abejonės, žmogus keičia kalbą, bet skirtingi kalbos kodai, susiformavę skirtingais laikotarpiais, skirtinguose sociokultūriniuose kontekstuose (kryptis kalba→visuomenė), taip pat daro įtaką žmogui. Pandemijos naratyvas parodė, kiek daug mūsų sociume dar likę nelaisvo iš sovietinės praeities atsinešto mąstymo. Jį ne tik per pandemijos krizę, bet ir gerokai dažniau įžodiname būtent karo leksika.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Neapgalvotos formuluotės, kalbos implikacijų ignoravimas visuomenėje sukūrė dvi situacijas: sukėlė dalies visuomenės susierzinimą ir nepasitenkinimą (I), ir slopino kitos dalies visuomenės kritinį požiūrį į krizinius reiškinius bei eliminavo asmeninę atsakomybę, nes pradėjo veikti principas „viską valdžia išaiškins“ (II). O juk antroji situacija tai pačiai visuomenei sveikatos neprideda, ar ne? Juk mes mūsų valstybėje to nenorime, ar ne?

Todėl su sociologu L. Labanausku ir sakome „taisyk žodžiui vietą kaip svečiui patalą“. Apie kalbos kodus, kontekstus, leksines ideologines implikacijas, sintaksinę semantiką, kalbinį naratyvą ir jo korekciją, visuomenės ir kalbos dvikrypčius santykius vertėtų pasidomėti kiekvienam, kas daro įtaką sociumo raidai.

Apie visa tai gerokai plačiau galima sužinoti pažiūrėjus pokalbio vaizdo įrašą:

Kalbos klubas Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje yra kitoks. Jo tikslas – paskatinti mąstyti apie kalbą plačiau, išmesti iš galvos giliai įsišaknijusius stereotipus, paskatinti diskusijų dalyvius suvokti, kas iš esmės yra kalba, kokią įtaką ji daro mūsų visokeriopai gerovei ir kaip galėtų mums padėti tą gerovę kurti, jei suprastume, kad kiekvienas mūsų puikiai ją išmanome ir galime naudotis ne tik komunikuodami.