Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

Vidutinis skaitymo laikas:

5 min.

„Dailininko studijoje“: Elena Adomaitienė

Elena Adomaitienė, „Papartynės malūnas“ (1992 m., drobė, aliejus, 57,1 x 90,6 cm)

Tekstas ir fotografijos perpublikuojami iš „Vilniaus galerijos“

„Vilniaus galerija“ publikuoja fotografo Arūno Baltėno projektą „Dailininko studijoje“. Fotoapybraižų ciklas skaitytojams suteikia galimybę bent trumpam pasisvečiuoti Lietuvos menininkų kūrybos erdvėse. Čia įvykę pokalbiai su dailininkais ir fotografijose įamžinti gyvi, tikri jų dirbtuvių ir darbų vaizdai kviečia naujai pažvelgti į kūrybinį procesą ir patį kūrėją.

Šį kartą fotopasakojimo centre – primityvistė Elena Adomaitienė, kurią prisimena jos sūnus Stanislovas Adomaitis (Vilnius, 2022 m.).

Stanislovas Adomaitis: Mama tapyti pradėjo 1983 metais, kai jai buvo 53-eji, prieš pat pensiją. Iki tol beveik visas jos gyvenimas praėjo mokykloje: dirbo valytoja, budėtoja. Dar mokyklos bendrabutyje kūreno pečius, buvo naktinė auklė. Yra dirbusi ir kelių darbininke, poliklinikoje – slaugele, ir konditerijos ceche pyragus kepė.

1980 m. aš baigiau technikumą ir vis namuose tapydavau (šiek tiek tapiau ir prieš tai). Patapius ant paletes likdavo dažo, o mama iš žemaitiško taupumo paimdavo tą likutį ir sutepdavo ant mano paveikslo, dažniausiai labai ne vietoj. Tai aš jai daviau kartoną, kad pati galėtų paišyt, ką nori. Iš pradžių gal net kiek įsižeidė, kad esu nepatenkintas, kai ji ant mano paveikslo tapo. Bet vieną kartą iš kažkur parvažiuoju, žiūriu – jau ji kokius du tris žydukus papaišius. Sako, čia bus Užgavėnės. 

Įdomiai atrodė, tai padrąsinau pabaigti iki galo. Po kelių savaičių buvo rajoninė liaudies meno paroda, tai paėmiau ir nunešiau tą paveikslą į parodą. Darbų atrinkti atvažiavusios šiaulietės susidomėjo, kas paveikslo autorius. Mama ėmė slapstytis (šiaip ji į parodas eidavo, kartu nuvykdavom). Šiaulietės iš karto suprato, kad tai jos darbas, pribėgo, apkabino, pasidžiaugė, gėlių įteikė ir paragino iki zoninės parodos nutapyti dar vieną paveikslą.

Menininkė Elena Adomaitienė. Arūno Baltėno / „Vilniaus galerijos“ nuotrauka (Akmenė, 2006 m.)
Elena Adomaitienė, „Renka bulves“ (1987 m., kartonas, aliejus, 49,7 x 69,7 cm)
Elena Adomaitienė, „Žvilgsnis į praeitį“ (1989 m., drobė, aliejus, 81,3 x 60,3 cm)
Elena Adomaitienė, „Kiaulės kiaulpienėse“ (1996 m., drobė, aliejus, 50 x 70,2 cm)
Elena Adomaitienė, „Vestuvės kaime. Antroji diena“ (2003 m., drobė, aliejus, 90,5 x 102,7 cm)

Mamai labai pakėlė nuotaiką, ir ji pradėjo tapyti „Turgų“, antrąjį savo darbą. Nutapė, dalyvavo su juo zoninėje parodoje, paskui ir respublikinei parodai tas darbas buvo atrinktas. O vasarą ją pakvietė į tautodailininkų seminarą.

Vėliau ji buvo dar trijuose tarptautiniuose ir dviejuose respublikiniuose seminaruose. Susipažino su daug žmonių, sutiko daug bendraminčių, liko labai patenkinta. Sakydavo: „Visą gyvenimą buvau kaip šiukšlė stumdoma, o dabar ponia pabuvau.“ Tik tėvukas vis kreivai žiūrėjo: „Nu, jei dar ir tu imsi paišyt, nieko gero nebus – visi paliksim plikom subinėm.“ Bet kai po poros metų nutapė antrąsias „Užgavėnes“, tas paveikslas pateko į sąjunginę parodą Maskvoje ir buvo apdovanotas aukso medaliu, dar ir 300 rublių premiją gavo.

Tada tėvukas labai susidomėjo: vieną kiaulę nupaišė, o už tai dvi gyvas išaugintas gali nusipirkti. Ir dar paveikslas lieka! Vėliau parodiniai fondai nupirko ir tą paveikslą. Pasirodė, kad ir menas atneša materialinių gėrybių!

Ir tėvukas buvo kruopštus žmogus, mokėjo didelį akmenį perskelti, tašyti, su broliu įkūrė Akmenėje paminklų dirbtuvę. Pats pasidarė ąžuolinį varstotą, obliukus, ir tas bufetukas, ant kurio mama tapė, buvo tėvuko dirbtas. Po gimtaisiais namais išsirausęs sklepą, jame įsitaisė mažytę, gal keturių kvadratinių metrų, aliuminio liejyklikę – kapinių užrašinėms lentoms lieti. Pats iš medžio išsidrožė lentos šabloną, prisidrožinėjo daug mažų raidelių ir net dažniau naudojamų žodžių. Mama viską kruopščiai suklijuodavo, ir kai tėtis išliedavo, pati viską išlupinėdavo, nuvalydavo klijavimo smalas ir sudėdavo į dėžutes iki kito užsakymo. Bet tėvuko į meną įtraukti nepavyko.

Aišku, mamos darbai po biškį tobulėjo, pradėjo kruopštesnius daryti. Kai pabuvo keliuose seminaruose, atsirado perspektyvos supratimas. Aišku, būtų žymiai geriau, jei tie autoriai išliktų neįstatyti į bendras vėžes – tie plenerai visus tempia prie abėcėlės. Net jeigu vadovaujantis dailininkas tyli, kiti jų dalyviai nori pasirodyti daugiau išmanantys ir aiškina, kaip ką paišyt. Bet pats pasibuvimas – smagus. Toks tas gyvenimas, jeigu pradedi kuo nors domėtis, atsiranda ir tokia aplinka. Primityvistas vis tiek negali būti vienas, kaip papuasas džiunglėse. Juk reikia ir drobės, ir porėmių, ir dažų, ir teptukų…

Mama mažai kalbėdavo, bet buvo labai darbšti. Pokariu gyveno labai biednai, labai prastai valgė. O 1969 m. nusprendė pasistatyti namelį, atsiskirti nuo vyro sesers, kurios šeima gyveno kitame tėvų namų gale. Ir dviese su tėvuku tai padarė – pasistatė. Žemes sklepo vietai su kibiriukais išnešė. Reikėjo dirbti ir valdišką darbą. Nebuvo mados nedirbti, įdarbindavo per prievartą.

Elena Adomaitienė, „Autoportretas II“ (1990 m., kartonas, aliejus, 68,8 x 49 cm)
Elena Adomaitienė, „Žalgiris“ (1987 m., drobė, aliejus, 80,3 x 100 cm)
Elena Adomaitienė, „Baltijos kelias“ (1989 m., drobė, aliejus, 50,5 x 100 cm)
Elena Adomaitienė, „Kryžių kalnas“ (1990 m., drobė, aliejus, 81,3 x 60,2 cm)
Elena Adomaitienė, „Popiežius Lietuvoje“ (1993 m., drobė, aliejus, 50 x 100 cm)

Aš tapyti pradėjau dešimt metų anksčiau už mamą, kai man tebuvo vienuolika metų. Pirmuosius pamokymus, kaip tapyti aliejiniais dažais, gavau iš tetos Bronės. Mamos pusseserė Gruzdžiuose buvo labai gera tapytoja. Tik ji kopijuodavo: iš žurnalo paima kokį lapą ir tiksliai nukopijuoja. Matyt, ir mamai ta teta kažkiek dvasios įpūtė. Ji buvo 15 metų už mamą vyresnė.

Mama paveikslus komponavo pagal save. Pradeda tapyt ir galvoja: aha, čia dar yra vietos, čia arkliuką nupaišysiu, žmonės turguj krepšiuose triušius laikydavo, tai ji tuose krepšiuose ausikių išlindusių pripaišo ir sako: „Va, čia triušiai.“ Visa ko būdavo, balaganais ji vadindavo. Ji dar prisiminė tuos turgus, o aš jau nebuvau jų matęs.

Aš jai nieko negalėjau patarti, nors ir kaip būčiau norėjęs. Ir nebuvo kur pažiūrėti. Viską tapė iš atminties, iš prisiminimų. Kur atlaidai kokie, kur darbai. Kartą pasakė: „Paišysiu paveikslą „Bobų vasara“.“ Pagalvojau, gal kažkaip mandrai nupaišys Palangos pliažą. O ji pripaišė tokių vagų ir sako: „Bobų vasara – kai reik baigti nuimti derlių.“

Ji pati mokėjo ir karvę pamelžt, ir arklį pakinkyt. Ir jos tėvukas buvo nagingas, daug visko pridarydavo ir į turgų veždavo. Ne žemės ūkio produktus, o dirbinius: šaukštus, klumpes, kalvaratus, įvairius medinius tekintus daiktus.

Devyniolikos būdama ištekėjo, parėjo į Akmenę gyvent ir išsyk buvo gavusi, kaip čia pasakyt, brigadininkės vietą prie kelio darbų: registruodavo, kuris sunkvežimiukas kiek žvyro atvežė…

Kai leidom jos paveikslų knygą, bandėm suskaičiuot, kiek jų pripaišė. Tai išėjo 110–115 darbų. Dabar namuose yra likę 55 ir dar keletas asmeniniam archyve. Daugiausia pirko muziejai: Šiaulių „Aušros“ muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Kauno M. K. Čiurlionio. Ir Suomijos naiviojo meno muziejuose yra, ir Rumšiškėse, na, dabar jau ir Akmenės krašto muziejuje. Vienas kitas paveikslas patekdavo ir pas kolekcininkus, kurie suprato, matė perspektyvą. Mamos paveikslų turi ir pavieniai gyventojai, kurie mėgsta tokį meną ir jaučia nostalgiją senajam kaimui.

Elena Adomaitienė, „Čia mano žąsys“ (2005 m., drobė, aliejus, 65,6 x 92,6 cm)
Menininkė Elena Adomaitienė. Arūno Baltėno / „Vilniaus galerijos“ nuotrauka (Akmenė, 2006 m.)
Menininkė Elena Adomaitienė. Arūno Baltėno / „Vilniaus galerijos“ nuotrauka (Akmenė, 2006 m.)
Menininkė Elena Adomaitienė. Arūno Baltėno / „Vilniaus galerijos“ nuotrauka (Akmenė, 2006 m.)
Menininkė Elena Adomaitienė. Arūno Baltėno / „Vilniaus galerijos“ nuotrauka (Akmenė, 2006 m.)
Elena Adomaitienė, „Pienių pieva“ (1983 m., kartonas, aliejus, 49,8 x 69,4 cm)
Elena Adomaitienė, „Vištos“ (1983 m., kartonas, aliejus, 50,1 x 69,9 cm)
Elena Adomaitienė, „Vaičienės tiltas“ (1983 m., kartonas, aliejus, 49,6 x 69,6 cm)
Elena Adomaitienė, „Žiemos turgus“ (1983 m., kartonas, aliejus, 60,6 x 80,5 cm)
Elena Adomaitienė, „Užgavėnės I“ (1983 m., kartonas, aliejus, 59,5 x 79,7 cm)
Elena Adomaitienė, „Kaimo vestuvės“ (1984 m., drobė, aliejus, 70,3 x 91 cm)
Elena Adomaitienė, „Užgavėnės II“ (1984 m., drobė, aliejus, 81 x 100 cm)
Elena Adomaitienė, „Kermošius“ (1984 m., kartonas, aliejus, 50,5 x 69,7 cm)
Elena Adomaitienė, „Katinai puotauja“ (1984 m., drobė, aliejus, 80 x 60 cm)
Elena Adomaitienė, „Sargiai skanauja“ (1984 m., kartonas, aliejus, 49,4 x 70,3 cm)
Elena Adomaitienė, „Pasivaikščiojimas per lietų“ (1984 m., drobė, aliejus, 60,5 x 80,1 cm)
Elena Adomaitienė, „Natiurmortas su valgytojais“ (1984 m., kartonas, aliejus, 50,2 x 70 cm)
Elena Adomaitienė, „Miško kirtėjai“ (1984 m., drobė, aliejus, 50,1 x 69,5 cm)
Elena Adomaitienė, „Saremų salų malūnai“ (1984 m., drobė, aliejus, 70 x 50 cm)
Elena Adomaitienė, „Sodyba prie vieškelio“ (1984 m., kartonas, aliejus, 50 x 70 cm)
Elena Adomaitienė, „Mano vaikystė“ (1984 m., kartonas, aliejus, 49,3 x 70 cm)
Elena Adomaitienė, „Bobutė veda ožkas“ (1985 m., kartonas, aliejus, 50 x 69,9 cm)
Elena Adomaitienė, „Sodyba prie ežero“ (1985 m., kartonas, aliejus, 50,4 x 69,7 cm)
Elena Adomaitienė, „Šieno vežimas“ (1985 m., kartonas, aliejus, 49 x 68,9 cm)
Elena Adomaitienė, „Kiemas su vištomis“ (1985 m., drobė, aliejus, 49,9 x 70,1 cm)
Elena Adomaitienė, „Kiaulių šėrėja“ (1985 m., kartonas, aliejus, 33,3 x 46 cm)
Elena Adomaitienė, „Valgytojai“ (1985 m., drobė, aliejus, 60,3 x 80,4 cm)
Elena Adomaitienė, „Palanga“ (1986 m., kartonas, aliejus, 50 x 69,7 cm)
Elena Adomaitienė, „Palangos grota“ (1986 m., kartonas, aliejus, 50 x 69,2 cm)
Elena Adomaitienė, „Elenutė piešia“ (1986 m., kartonas, aliejus, 48,2 x 40,3 cm)
Elena Adomaitienė, „Peizažas su dailininku“ (1986 m., kartonas, aliejus, 50,4 x 69,5 cm)
Elena Adomaitienė, „Šienapjūtė“ (1986 m., kartonas, aliejus, 49,7 x 69,5 cm)
Elena Adomaitienė, „Žiemos darbai“ (1986 m., drobė, aliejus, 50,1 x 69,6 cm)
Elena Adomaitienė, „Akmenės keturi tiltai“ (1986 m., drobė, aliejus, 60,2 x 80,1 cm)
Elena Adomaitienė, „Autoportretas“ (1987 m., kartonas, aliejus, 69,6 x 49,4 cm)
Elena Adomaitienė, „Skerstuvės kaime“ (1987 m., drobė, aliejus, 80,2 x 100 cm)
Elena Adomaitienė, „Padvarelių kaime“ (1987 m., drobė, aliejus, 60,1 x 81 cm)
Elena Adomaitienė, „Tarulynas“ (1987 m., kartonas, aliejus, 50 x 70 cm)
Elena Adomaitienė, „Užgavėnės III“ (1988 m., drobė, aliejus, 80,4 x 110,6 cm)
Elena Adomaitienė, „Urvinė“ (1988 m., drobė, aliejus, 70,3 x 50,4 cm)
Elena Adomaitienė, „Čia mano tėvelio namai“ (1988 m., drobė, aliejus, 50,2 x 70,1 cm)
Elena Adomaitienė, „Papartynės malūnas“ (1988 m., kartonas, aliejus, 49,8 x 70 cm)
Elena Adomaitienė, „Melioracija iškeldina“ (1989 m., kartonas, aliejus, 49,9 x 69,5 cm)
Elena Adomaitienė, „Kiemas su paukščiais“ (1989 m., drobė, aliejus, 50 x 70,5 cm)
Elena Adomaitienė, „Žemaičių bitininkė“ (1989 m., kartonas, aliejus, 48,8 x 68,8 cm)
Elena Adomaitienė, „Prie vėjinio malūno“ (1990 m., drobė, aliejus, 60,5 x 80,1 cm)
Elena Adomaitienė, „Vaišvilinė Skabeikių kaime“ (1991 m., drobė, aliejus, 49,8 x 70,4 cm)
Elena Adomaitienė, „Mano gimtinė II“ (1991 m., drobė, aliejus, 70 x 90,5 cm)
Elena Adomaitienė, „Vegerių vaistinė“ (1991 m., drobė, aliejus, 50,1 x 70,2 cm)
Elena Adomaitienė, „Anūkų belaukiant“ (1992 m., kartonas, aliejus, 40,5 x 62,8 cm)
Elena Adomaitienė, „Daukantas Papilėje“ (1993 m., drobė, aliejus, 60 x 150,5 cm)
Elena Adomaitienė, „Papilė“ (1996 m., drobė, aliejus, 70 x 90,2 cm)
Elena Adomaitienė, „Miško kirtėjai II“ (1996 m., drobė, aliejus, 70 x 90,2 cm)
Elena Adomaitienė, „Žvejai ant tilto“ (1996 m., drobė, aliejus, 50,4 x 70,7 cm)
Elena Adomaitienė, „Paukščiai išskrenda“ (1997 m., drobė, aliejus, 58,8 x 97,8 cm)
Elena Adomaitienė, „Pauliankos vandens malūnas“ (1998 m., drobė, aliejus, 50 x 79,9 cm)
Elena Adomaitienė, „Senas tvartas“ (1999 m., kartonas, aliejus, 48,9 x 68,6 cm)
Elena Adomaitienė, „Turgus II“ (2001 m., drobė, aliejus, 80 x 100 cm)
Elena Adomaitienė, „Samagonščikai“ (2001 m., drobė, aliejus, 70,2 x 90 cm)
Elena Adomaitienė, „Virtuvinis natiurmortas“ (2001 m., kartonas, aliejus, 50 x 70 cm)
Elena Adomaitienė, „Žiniuonė“ (2001 m., drobė, aliejus, 77,7 x 106,3 cm)

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Kas yra „bernardinai“?

Arba kodėl „Bernardinai.lt“ yra nemokama žiniasklaida ir kodėl kviečiame tapti partneriais paremiant.