Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2022 02 16

Simonas Baliukonis

Giedrius Tamaševičius

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min.

Daug galimų ėjimų įspraustam į kampą

EPA nuotrauka

Jei šiandien nuspręstumėte pailsėti ramybe alsuojančiuose Druskininkuose, jus pasitiktų ne tik gaivaus oro gūsiai. Vėjas kartu atneštų ir artilerijos šūvių garsus iš netolimos kaimyninės valstybės. Pratybos tęsiasi. O šventė čia pat. Šiemet – ne tik mūsų, bet ir ukrainiečių Vasario 16-toji. Vienybės diena su iškeltomis vėliavomis ir visuotinai giedamu himnu. Tik klausimas, ar jo neužgoš sirenų gausmas.

Pjesės įtampa auga. Visi, kas gyvenime skaitė nors vieną dramą, žino, kad ši įtampa negali augti amžinai. Ne vien dėl ekonominių veiksnių, taip pat ir dėl psichologinių – realiai grasindamas karu Putinas moka ir kainą. Kulminacijos išrišimo reikia ne tik Vakarams, Ukrainai, bet ir Rusijai, o pirmiausia Putinui. Apie optimistinį scenarijų – Putino atsitraukimą – šiandien sapnuoja ne tik Zelenskis, bet ir nuožmūs Vakarų priešai pačioje Rusijoje. Putinas, žinoma, vis dar yra šachmatų lentos centre ir gali judėti tiek į priekį užpuldamas Ukrainą, tiek atsitraukdamas neva taip, kaip visąlaik planavo, tiek kurį laiką laikyti kariuomenę parengtyje tikėdamasis didesnių diplomatinių pergalių ir įtampa grįstos žalos Ukrainai.

Bet įtampa auga ir vis daugiau Vakarų pareigūnų garsiai svarsto apie pesimistiškus scenarijus. Putinas atrodo įspraustas į kampą. Derybose Vakarai nedemonstravo tokio tvirto stuburo, kaip norėtume. Kaip taikliai komentavo signataras A. Januška, mes kalbame apie Miuncheną, bet nepastebime, kad būtent miuncheniška dvasia vyrauja šiandien. Ir vis dėlto tiesiogiai nusilenkta nebuvo, o Putinas, akivaizdu, daug neišlošė.

Jei įsivaizduotume pokerio mačą, Rusija atrodo bandžiusi priversti Vakarus pasuoti. Rankose ji turi, sakykime, vidutinio stiprumo kombinaciją. Bet kartu nėra užtikrinta, kad laimės. Būtent šios vidutinio stiprumo kortos ir kelia nerimą. Ką darai, kai bandai išgąsdinti priešą pastatydamas didelę sumą, bet pamatai, kad jis nepasuoja? Rodos, belieka žaisti toliau. Juk taip sunku atsisveikinti su pastatytomis sumomis. Santykiai su ukrainiečiais, rodos, jau dabar sugadinti dešimtmečiams, apie narystę NATO ima svarstyti net Švedija ir Suomija, o Vakaruose, rodos, mažėja nesusipratusiųjų ir norinčiųjų „bendradarbiauti“.

Karo nuotaikas visų pirma lemia pats Putino asmuo. Jei derybose jis galiausiai ir išloštų, akivaizdu, vis tiek liktų nepatenkintas. Apetitas kyla bevalgant. Ypač tironų. „Taika buvo išsaugota“– 1938 m. spalio 3 d. skelbė Chamberlainas. Jei Putinas derybose liks nepatenkintas, vėlgi galima tikėtis lošimo su tomis kortomis, kurias turi. Nes ką daugiau daryti. Tik klausimas, ar bus bandoma šiek tiek atsitraukti tikintis sugrįžti, ar nusivylimas lems nusispjovimą ir sužeisto žvėries veiksmus čia ir dabar.

Ukrainos kariai. EPA nuotrauka

Priešingai nei 2014-aisiais, Putiną į kampą spraudžia ir blaškytis verčia informaciniai Vakarų ginklai. Visi scenarijai skamba ne tik tarnybų koridoriuose, bet ir viešojoje erdvėje. Šįkart nesunku nuspėti nei apie Putino blefo, nei apie propagandos, nei apie provokacijos kortas. Rusija neva ims ginti savo piliečius, jei tik kuriam nors iš jų kas nors nutiks. Kas galėtų pagalvoti. Tai, kad Vakarų informacijos kaip ginklo naudojimas verčia Putiną sunerimti, rodo ir prieš kelias valandas pasklidusi žinia neva Rusija atitraukia dalį savo karinės technikos. Vakarai neva klydo, neva jų spėjimai buvo nepagrįsti. Ir visa tai kaip tik tuomet, kai Vokietijos kancleris susitinka su Putinu Maskvoje.

2001 m. JAV prezidentas George W. Bushas po susitikimo su naujuoju Rusijos prezidentu džiaugėsi, kad, pažvelgęs į jo akis, pamatė ten sielą. Šie žodžiai turėjo pranašauti naujos epochos Rusijos ir Vakarų santykiuose pradžią. Tačiau jau tuomet įžvalgusis senatorius Johnas McCainas padėjo savo prezidentui atsitokėti, patikslinęs, kad iš tiesų tose akyse galima pamatyti tik tris raides: KGB.

Įtarumas Rusijos atžvilgiu šiandien yra pasiekęs neįtikėtiną lygį. Visi juokėsi, kai Macronas su Putinu kalbėjosi už kilometrinio stalo, nes Macronas nepatikėjo savo nosiaryklės Rusijos nuodytojams…, t. y. gydytojams. Ką gi, Vokietijos kancleris atsiveš savo gydytojus ir savo testą.  Tai tik keli, nors ir iš pažiūros ir komiškai atrodantys nepasitikėjimo ženklai. Bet dabar, ko gero, jau niekas per daug nenustebtų, paaiškėjus, kad Putinas su Vakarų lyderiais visą laiką žaidė ne džentelmeniškąjį pokerį, bet paprastą „durnių“.

Vasario 16-oji

Atėjo vakaras ir išaušo rytas. Rusijos aiškinimai neva kariai atitraukiami, vis dar lieka nepatvirtinti. Vakar du Ukrainos Krašto apsaugos ministerijos puslapiai patyrė kibernetines atakas. Ar Putinas liks prie ilgalaikio banditinio puldinėjimo naudojant kibernetinius, energetinius ir psichologinius įrankius, ar viskas virs atviro karo kulminacija artimiausiu metu, vis dar nežinome. Užtat žinome kitką – nė vienas Putino žodis nėra tikras, o bet kokie sutapimai su realybė yra atsitiktiniai.

Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo vizitas Maskvoje. EPA nuotrauka

Tai, ko gero, puikiai supranta ir naujasis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Veikiausiai artimiausiu metu sužinosime, kokį poveikį jam padarė žvilgsnis į Rusijos prezidento akis per vakarykštį abiejų šalių vadovų susitikimą. Vieną „drąsų“ žingsnį jam pavyko žengti – atsargiai užsiminti apie „Nord Stream 2” vamzdį (kurio vardo jis iki šiol negalėdavo niekur minėti). Tačiau griežtesnės pozicijos jam, regis, nepavyko išsakyti. Belieka tikėtis, kad pastarojo susitikimo rezultatus lydės ne sveikinimai ir padėkos už tai, kad Rusijos prezidentas vis dar yra atviras dialogui, bet pasiryžimas jau dabar pritaikyti jam numatytas sankcijas. Galbūt bus susivokta, kad pagaliau atėjo laikas galutinai atsisveikinti su garsiuoju vamzdžiu. Net jei už tai ir tektų mokėti penkis kartus didesnę kainą kaip vakar su lengva pašaipa grasino Putinas.

Kokie galėtų būti blogiausi scenarijai, paskatinti Vakarų neryžtingumo? Žinoma, Kijevo puolimas. Bet ne tik jis. Putinas sulaukia tinkamo momento atsiliepti į Dūmos kvietimą pripažinti Donecko ir Luhansko liaudies Respublikas. Rusijos karinių pajėgų buvimas Ukrainoje formalizuojamas ir, remiantis „Ukrainos vykdomu genocidu prieš Rusijos žmones“, užimamos Donecko ir Luhansko sritys. Įskaitant ir dabar Ukrainos kontroliuojamas teritorijas, tarp kurių – uostas ir svarbus pramonės centras Mariupolis.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien