Klausymo laikas:

10 min

Daugiakultūrės praeities liudininkės. Žiežmarių sinagoga

Kosto Kajėno nuotrauka

Žiežmariai – kadaise buvusi judri prekybos vieta tarp Vilniaus ir Kauno. Šiame miestelyje XIX a. pabaigoje vyko dideli turgūs, buvo daugiau kaip 50 parduotuvių ir smuklių, pašto stotis, tačiau dėl geležinkelio, ėjusio pro Kaišiadoris, statybos laikui bėgant prarado savo ekonominę reikšmę. Dėl geografinės padėties bei istoriškai susiklosčiusių aplinkybių Kaišiadorių regiono teritorija buvo tapusi daugelio tautų namais. Ne vieną šimtmetį šiose žemėse kartu taikiai sugyveno lietuviai, lenkai, žydai, totoriai ir kitos tautinės bendrijos. Šiose žemėse žydai, palyginti su kitais Lietuvos regionais, įsikūrė gana anksti.

Žydų kilmės asmuo rašytiniuose dokumentuose minimas dar 1636 metais. Šiuose dokumentuose aprašomas Kruonio gyventojas, žydas Simonas Gieršonovičius, pardavęs Žiežmariuose turėtą pusę valako žemės – tai pirmasis su Žiežmariais susijusio žydo paminėjimas. XIX a. pabaigoje Žiežmarių miestelyje žydai sudarė daugiau kaip pusę gyventojų. Nenuostabu, kad gyventojų daugumą sudaranti bendruomenė kiek toliau nuo miesto aikštės pasistatė ir maldos namus – sinagogą. Žydų bendruomenės gyvavimas Žiežmariuose, kaip ir visoje Lietuvoje, nutrūko Antrojo pasaulinio karo metais. Po karo ir tragiškų Holokausto įvykių bendruomenė taip ir neatsikūrė.

Iki Antrojo pasaulinio karo miestelyje buvo galima ne tik susirasti nakvynės vietą, pavalgyti, išgerti, tačiau ir į kino teatrą nueiti. Žiežmariuose gyvenę žydai daugiausia vertėsi prekyba ir amatais. Žemę dirbo ir iš to duoną pelnėsi tik vienas kitas žydas. Pagrindinė žydų veikla regione buvo prekyba. Žydai prekiavo ne tik parduotuvėse, bet važinėjo po kaimus siūlydami įvairių prekių – muilo, cukraus, duonos, sūrių ar buityje naudojamų rakandų. Lietuviams buvo sunku suprasti, kodėl žydams taip gerai sekdavosi prekiauti. Sėkmingą prekybą lėmė tai, kad prekes žydai neretai duodavo skolon. Tuo mielai pasinaudodavo dažnas neturtingas kaimietis. Žydai skolą atsiimdavo ne tik pinigais, bet ir gyvomis vištomis, kiaušiniais ar avižomis savo arkliams. Tarpukariu Žiežmariuose veikė ir žydų liaudies bankas. Buvo ir keletas turtingesnių žydų, kurie versdavosi miško prekyba arba turėdavo pramonės įmonių. Žydų bendruomenėje buvo ir įvairių amatininkų – siuvėjų, skardininkų, kalvių ar odos apdirbėjų. Žiežmariuose dirbo ir keli fotografai. Šis miestelis traukė įvairių tautybių amatininkus ir prekybininkus, kurių dėka jis tapo didžiausiu regiono prekybos ir amatų centru.

Kosto Kajėno nuotrauka
Kosto Kajėno nuotrauka
Kosto Kajėno nuotrauka
Kosto Kajėno nuotrauka
Kosto Kajėno nuotrauka
Kosto Kajėno nuotrauka
Kosto Kajėno nuotrauka
Kosto Kajėno nuotrauka
Kosto Kajėno nuotrauka
Kosto Kajėno nuotrauka
Kosto Kajėno nuotrauka
Kosto Kajėno nuotrauka

Atvažiavus į Žiežmarius patenkama į keturkampę aikštę Vilniaus ir Kauno gatvių sankryžoje, jos kairėje pusėje prasideda medinių namų žydų kvartalas su buvusiu sinagogų kiemu ir unikalia medine sinagoga, kuri pripažinta kaip Europos žydų kultūros paveldo objektas. Iš išlikusių medinių sinagogų Lietuvoje Žiežmarių sinagoga yra viena žymiausių. 1690 m. žydams privilegiją pasistatyti pirmuosius maldos namus suteikė Jonas III Sobieskis. Pirmoji sinagoga Žiežmariuose buvo pastatyta 1690–1696 metais. XIX amžiuje, kai buvo pastatyta iki mūsų dienų išlikusi medinė Žiežmarių sinagoga, miestelyje gyveno apie 500 žydų. Pastatas pastatytas po Pirmojo pasaulinio karo, kai pirmieji žydai repatriantai grižo iš tremties Rusijoje.

Nuo kitų namų ji skiriasi savo dideliais, viršuje suapvalintais langais. Maldos namus nuniokojus gaisrui, 1920 metais sinagoga buvo atstatyta. Pastatas buvo suręstas iš sienojų, skaidomas vertikaliomis sąvaržomis ir vertikaliai apkaltas lentomis su lentjuostėmis. Maldos namai, pastatyti iš medžio, – retas išlikęs pavyzdys visoje Europoje. Tačiau prireikė daugelio metų, kol sinagoga Žiežmariuose buvo pradėta restauruoti. Žiežmarių sinagoga monumentalaus sudėtinio tūrio, ištęstinio plano su pusapskričių arkų ir stačiakampiais dviaukštės dalies langais. Vyrų salę apšviečia 18 arkinių langų. Šios salės centrą – bimos vietą, pabrėžė keturi stulpeliai, tačiau iki mūsų dienų išliko tik du. Moterų galerijos sienoje matomos segmentinių arkų angos.

Kaišiadorių muziejaus nuotrauka

Žiežmarių sinagoga – tai unikalus medinės architektūros pavyzdys, turintis romantizmo architektūros bruožų. Romantizmas Vakarų ir Vidurio Europoje pradėjo plisti XIX a. I ketvirtyje. Jis atsirado klasicizmo aplinkoje kaip atsvaras griežtiems šio stiliaus kanonams. Romantizmo architektūra savitų formų nesukūrė, tik naudojo įvairias supaprastintas viduramžių stiliaus interpretacijas. Romantizmo periodu Lietuvoje vyko žydų gyvenimo bei sinagogų statybos tam tikros administracinės reformos. 1845 m. caro valdžia išleido potvarkį, kuriuo uždraudė be leidimo statyti naujas arba remontuoti senas sinagogas. Romantizmo periodu medinės sinagogos buvo statomos visoje Lietuvoje, tačiau iki mūsų dienų išliko tik dvi – Alantoje ir Žiežmariuose. Tuo metu beveik išnyko skirtumai tarp mūrinių ir medinių sinagogų. Jų tūrių formos ir planai supanašėjo. Eksterjeruose pradėti naudoti judaizmo simboliai ir būdingi šventyklai architektūros elementai.

Kaišiadorių muziejaus nuotraukos

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Žiežmarių žydų bendruomenėje buvo apie tūkstantį narių, kurie sinagogoje ne tik melsdavosi. Sinagoga taip pat buvo mokymo ir bendruomenės gyvenimo centras. Pirmomis nacių okupacijos savaitėmis Žiežmarių žydai nebuvo masiškai suimami ir šaudomi, tačiau teisiškai žydai buvo diskriminuojami nuo pat okupacijos pradžios. 1941 m. liepos 25 d. Trakų apskrities viršininkas nurodė valsčių viršaičiams įsakyti vietos žydų bendruomenėms išrinkti tarybas, kurios turėjo paskirti valdytojus ir jų pavaduotojus. Žiežmarių žydų bendruomenė į tarybą išrinko septynis asmenis. 1941 m. rugpjūčio viduryje vykdant nurodymus beveik visoje Lietuvoje pradėta žydų sulaikymo akcija. Žiežmariuose tuo metu buvo 282 žydų tautybės asmenys. Jie buvo pristatyti į Kaišiadorių getą ir sušaudyti 1941 m. rugpjūčio 26–27 dienomis kartu su Kaišiadorių ir Žaslių žydais. Netrukus po šios akcijos vietos policininkai ir baltaraiščiai suėmė apie 150 žydžių su vaikais ir uždarė miestelio sinagogoje. Kitą dieną suimtieji buvo nuvaryti į miškelį už kelių kilometrų nuo Žiežmarių ir ten sušaudyti Triliškių dvaro žemėje. Nužudytųjų žydų daiktai buvo suvežti į Žiežmarių sinagogą. Po kurio laiko buvo sudaryta speciali komisija, kuri žydų turtą paskirstė miestelio gyventojams lietuviams.

Kaišiadorių muziejaus nuotraukos

Po karo Žiežmariuose žydų beveik nebeliko, o unikali sinagoga daugelį metų buvo paversta sandėliu. Medinė Žiežmarių sinagoga – įspūdingas istorinis paminklas. Šiandien ji iš dalies atgavo buvusį vaizdą: atkurtas pastato fasadas, sudėti nauji langai, sutvarkytas stogas. Maldos namus pavyko išsaugoti tik vietinių Žiežmarių gyventojų dėka. Jie užkalė pastato langus, išvežė po sovietmečio, kai čia buvo prekių sandėlis, likusias šiukšles. Sinagoga miesteliui primena ne tik šlovingą praeitį. Atkurta sinagoga bus skirta kultūriniai veiklai, čia vyks edukacinės programos, koncertai, filmų peržiūros, parodos, seminarai ir amatų dirbtuvėlės.

Dėkojame Aivarui Jonykai ir Šiaulių „Aušros“ muziejui.  
Projektą iš dalies finansuoja – Lietuvos kultūros taryba.