DIDYSIS KETVIRTADIENIS. Jn 13, 1–15 „Parodė jiems savo meilę iki galo“

Tai buvo prieš Velykų šventę. Jėzus, žinodamas, jog atėjo metas jam iš šio pasaulio keliauti pas Tėvą, ir mylėdamas savuosius pasaulyje, parodė jiems savo meilę iki galo.

Vakarienės metu, kai velnias jau buvo įkvėpęs Judo Iskarijoto širdin sumanymą išduoti jį, žinodamas, kad Tėvas yra visa atidavęs į jo rankas, kad jis išėjęs iš Dievo ir einąs pas Dievą, Jėzus pakyla nuo stalo, nusivelka viršutinius drabužius ir persijuosia rankšluosčiu. Paskui įsipila vandens į praustuvą ir ima mazgoti mokiniams kojas bei šluostyti jas rankšluosčiu, kuriuo buvo persijuosęs.

Taip jis prieina prie Simono Petro. Šis jam sako: „Viešpatie, nejau tu mazgosi man kojas!“

Jėzus jam atsakė: „Tu dabar nesupranti, ką aš darau, bet vėliau suprasi“.

Petras atsiliepė: „Tu nemazgosi man kojų per amžius!“

Jėzus jam sako: „Jei tavęs nenuplausiu, neturėsi dalies su manimi“.

Tada Simonas Petras sušuko: „Viešpatie, ne tik kojas, bet ir rankas, ir galvą!“

Jėzus į tai atsakė: „Kas išsimaudęs, tam nėra reikalo praustis, nebent kojas nusimazgoti, nes jis visas švarus. Ir jūs esate švarūs, deja, ne visi“. Jis mat žinojo apie savo išdavėją ir todėl pasakė: „Jūs ne visi švarūs“.

Numazgojęs mokiniams kojas, jis užsivilko drabužius ir, sugrįžęs prie stalo, paklausė: „Ar suprantate, ką jums padariau? Jūs vadinate mane ‘Mokytoju’ ir ‘Viešpačiu’, ir gerai sakote, nes aš toks ir esu. Jei tad aš – Viešpats ir Mokytojas – numazgojau jums kojas, tai ir jūs turite vieni kitiems kojas mazgoti. Aš jums daviau pavyzdį, kad ir jūs darytumėte, kaip aš jums dariau“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Evangelijos skaitinį komentuoja – kun. Luigi Maria Epicoco

„Jėzus, žinodamas, jog atėjo metas jam iš šio pasaulio keliauti pas Tėvą, ir mylėdamas savuosius pasaulyje, parodė jiems savo meilę iki galo.“

Negalima įžengti į Šventąjį Tridienį nesupratus, kokia meile esame mylimi.

Jėzaus meilė yra ne tik meilė, bet ir meilė iki galo. Ji yra meilė net tada, kai nėra patogu. Tai meilė, kai visi pabėga. Tai meilė, nepaisant visko. Būtent šios meilės iki galo prisiminimas mus skatina įžengti į kančios valandas. Ir kad niekas neliktų pamiršta, Jėzus pradeda nuo kojų:

„Jėzus pakyla nuo stalo, nusivelka viršutinius drabužius ir persijuosia rankšluosčiu. Paskui įsipila vandens į praustuvą ir ima mazgoti mokiniams kojas bei šluostyti jas rankšluosčiu, kuriuo buvo persijuosęs.“

Jėzus pradeda mus mylėti nuo nepatogiausios mūsų dalies. Jis nepradeda mylėti mūsų gerųjų pusių, talentų, gebėjimų.

Priešingai, jis pradeda nuo mūsų šešėlinių vietų; pradeda mus mylėti nuo to, kas mums nedera. Būtent čia jis sutinka mūsų pasipriešinimą:

„Taip jis prieina prie Simono Petro. Šis jam sako: „Viešpatie, nejau tu mazgosi man kojas!“ Jėzus jam atsakė: „Tu dabar nesupranti, ką aš darau, bet vėliau suprasi.“ Petras atsiliepė: „Tu nemazgosi man kojų per amžius!“

Tačiau neįmanoma nieko suprasti apie Jėzų, jei neleidžiame Jam mylėti mūsų varganumo:

„Jėzus jam sako: „Jei tavęs nenuplausiu, neturėsi dalies su manimi.“ Tada Simonas Petras sušuko: „Viešpatie, ne tik kojas, bet ir rankas, ir galvą!“

Supratę, kad svarbiausia yra Jo gailestingumo patirtis, norėtume, kad ji apimtų visa, kas yra mumyse:

„Jėzus į tai atsakė: „Kas išsimaudęs, tam nėra reikalo praustis, nebent kojas nusimazgoti, nes jis visas švarus. Ir jūs esate švarūs, deja, ne visi.“ Jis mat žinojo apie savo išdavėją ir todėl pasakė: „Jūs ne visi švarūs.“

Tačiau net ir žinodamas, kas jį išdavė, nuplovė kojas ir jam. Paskutinį savo gyvenimo vakarą Jėzus atsiklaupia prieš mokinius. Jis atsiklaupia prieš visus, net prieš Judą.

Jis myli, nesant jokios vilties.

Iš www.cercoiltuovolto.it vertė S. Žiugždaitė