Didžiojo ketvirtadienio krizma – vaistas ir sielai, ir kūnui

Antikiniame pasaulyje kūnas aliejumi buvo tepamas dėl higienos, sužeidimams ar sužalojimams gydyti. Buvo tikima, kad patepimas aliejumi saugo nuo blogio ar ligų. Senasis Testamentas suteikia žinių apie senovės Izraelyje alyvų aliejumi tepamus karalius ir vyriausiuosius kunigus. Šiuos patepimo papročius vėliau perėmė krikščionys.

Naujajame Testamente žmogaus patepimas žymi Šventosios Dvasios suteikimą. Pats Jėzus yra vadinamas Kristumi, „pateptuoju“.

Viduramžiais įšventinant valdovus patepimu buvo pabrėžiama dieviška pasaulietinės valdžios kilmė. Katalikų ir Ortodoksų Bažnyčiose patepimas yra įvairių liturginių apeigų dalis.

Mūsų laikais katechumenų ir ligonių aliejus bei krizmą Didįjį ketvirtadienį per Krizmos Mišias šventina vyskupas, sukviesdamas visus dvasininkus kartu kaip vienybės simbolį.

Šventasis krizmos aliejus pagaminamas sumaišant alyvuogių aliejų ir kvapnų balzamą. Kodėl naudojamas būtent alyvuogių aliejus? Biblijoje randame informacijos apie šio aliejaus svarbą kasdieniame gyvenime. Jis būdavo naudojamas gaminant maistą, degant žibintus ir kaip gydomoji priemonė medicinoje. Akivaizdu, kad tai buvo kasdienio žmonių gyvenimo dalis.

Be alyvuogių aliejaus, naudojamos ir kvapniosios esencijos, kurios simbolizuoja įvairias Šventosios Dvasios dovanas. Informacijos apie tai, kaip Šventoji krizma buvo pašventinta pirmaisiais krikščionybės amžiais, nėra. Dažniausiai, kalbant apie šio balzamo sudėtį, remiamasi Išėjimo knygos 30, 22–33 aprašymu.

Šioje Šventojo Rašto ištraukoje sakoma (paryškinta – V. M.):

„VIEŠPATS kalbėjo Mozei: ‚Paimk brangiausių kvepalų: penkių šimtų šekelių vertės skystos miros, pusę tiek, tai yra dviejų šimtų penkiasdešimties šekelių vertės, kvepiančio cinamono, dviejų šimtų penkiasdešimties šekelių vertės kvepiančios nendrės, 24 penkių šimtų šekelių vertės pagal šventovės šekelio vertę kasijos ir vieną hiną alyvmedžio aliejaus. Iš jų pagaminsi šventąjį aliejų patepimui, tarsi jis būtų kvepalų gamintojo sumaišytas. Jis bus šventas patepimo aliejus.‘“

Skirtingi šaltiniai įvardija skirtingą reikalingų esencijų skaičių. Jų priskaičiuojama net iki 64. Šalia Išėjimo knygos balzamo sudėtyje paminėtųjų paprastai rikiuojasi ir Viduržemio jūros regionui būdingi egzotiškesni rytietiški prieskoniai: rozmarinai, bazilikai, mairūnai, čiobreliai, debesylai, šalavijai, melisos, mirtos, muskatai, juodieji pipirai, cinamonai, imbierai. Taip pat – prabangiųjų dervų, sakų ir medienos ekstraktai: bosvelijų, švytrūnų, stirakų, kedrų, pušų, kiparisų; vilkdalgių, rožių, žibuoklių, levandų, pelargonijų žiedų aromatai.

Šventojo krizmos aliejaus receptūra kito daugybę šimtmečių, tačiau pagrindas išliko tas pats – alyvuogių aliejus ir kvapiosios substancijos (žolelės, dervos, prieskoniai). Pastarosios skyrėsi priklausomai nuo galimybių, pavyzdžiui, atradus Pietų Ameriką, buvo imta naudoti Peru, Tolu, kopaibos balzamus bei kitas egzotiškas kvapnias substancijas, lig tol nepažinotas senajame pasaulyje.

Naudojamos buvo išskirtinai tik natūralios medžiagos, o darbas – ilgas, kruopštus ir preciziškas procesas. Šiandien jau nebereikia sunkiai triūsti distiliuojant, verdant, ekstrahuojant. Brangiosios kvapniosios medžiagos – eteriniai aliejai – dabar pasiekiamos daug lengviau. Dauguma paminėtųjų – populiarūs ir šiuolaikinių kvepalų ingredientai.

Bažnyčia visais laikais savo apeigomis ir ritualais siekė gydyti tiek žmogaus kūną, tiek sielą, todėl visai nekeista, kad atsiranda entuziastų, atliekančių laboratorinius tyrimus, kuriais siekiama patvirtinti krizmos aliejaus teikiamą naudą kūnui ir psichikai. Ir šios prielaidos pasitvirtina.

Juk alyvuogių aliejus, be didelės žinomos naudos, yra puikiausias „pernešėjas“, padedantis eteriniams aliejams susigerti į odą ir gilesnius audinius. Eteriniai aliejai savo ruožtu turi daug antimikrobinių, dezinfekuojamųjų, priešgrybelinių, uždegimą slopinančių, antiseptinių bei raminamųjų ir atpalaiduojamųjų savybių.

Taigi, patepimas šventuoju aliejumi išreiškia dvasios, proto bei kūno ryšį, šių dalykų vienovę.