2020 11 19

Augminas Petronis

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

5 min

Dieną – rengti vyno degustacijas, vakare – ruošti vaikus Pirmajai Komunijai? Kodėl gi ne

Vynuogės
Unsplash.com nuotrauka

Darbas – prekiauti vynu, važinėti po visos Lietuvos restoranus ir rengti degustacijas bei mokymus, o laisvalaikis – vesti užsiėmimus vaikams, kurie ruošiasi Pirmajai Komunijai. Kodėl gi ne? Tokias, atrodytų, skirtingas veiklas derina Mindaugas Juknelis. Šešias dienas – vyno žinovas, sekmadienį – mokytojas, besistengiantis vaikams perduoti gyvą tikėjimo patirtį. „Kai vaikų tėvai klausia manęs, ką jūs dirbate, sakau, dirbu su pirmuoju Kristaus stebuklu, – šypsosi Mindaugas. – Kai manęs klausia, kas tai, prasideda paskaitėlė apie Kanos vestuves, pirmąjį Kristaus stebuklą.“

Patį Mindaugą tikėjimas lydėjo nuo mažens – jo dėdė buvo kunigas, o pats Mindaugas nuo penkerių patarnaudavo per šv. Mišias. Jis prisimena, kad pamaldumas jį tikrai įtraukė nuo mažens. „Žavėdavo dėdės brevijoriaus skaitymas, bei egzekvijų giedojimas“, – pasakoja jis. Dar paauglystėje jis apsisprendė stoti į kunigų seminariją, kur, kaip pasakoja, šv. Mišių reikšmę galėjo pažinti dar giliau, sutvirtinti tikėjimą bei pajusti Dievo vedimą. Tačiau kunigu Mindaugas vis dėlto netapo – palikęs seminariją studijavo filosofiją. Vėliau pradėjo domėtis gėrimais, pradžioje jo sritis buvo darbas su kava, o vėliau bičiulis Martynas Pravilonis pakvietė jungtis prie jo komandos ir pažinti platų vynų ir kitų gėrimų pasaulį ir jų paslaptis.

Bendraujant susidaro įspūdis, kad Mindaugas panašiai darbuojasi tiek gėrimų pasaulyje, tiek tarnauja bažnyčioje. Vyno pažinimui praktinis patyrimas – be galo svarbus. Tiek kalbant apie juslių lavinimą, stengiantis sugaudyti visus skonio ir aromato niuansus, tiek kalbant apie vyno kultūros pažinimą – išmanyti vyną reiškia suprasti ir tai, kaip jis vartojamas tokiose šalyse kaip Italija, Prancūzija ar Ispanija.

Lygiai taip pat Mindaugas stengiasi kuo daugiau praktinio patyrimo perteikti besirengiantiesiems Pirmajai Komunijai. „Stengiuosi, kad Pirmajai Komunijai vaikai praktiškai pritaikytų teorines mokykloje išmoktas žinias, – pasakoja jis. – Bažnyčioje gilinamės į tikėjimo tiesas ir praktinį jų pritaikymą. Kad vaikai pajaustų, kam jie ruošiasi, ką priima ir kaip jų gyvenimai pasikeis, kai pats Dievas apsigyvens jų širdyse. Vyksta ne tik pamokėlės, bet ir dalyvaujame šventose Mišiose. Visi vaikai apvilkti baltomis albomis, patarnaujame Mišiose, kad jie matytų, kas vyksta prie altoriaus, ir kartu visavertiškai dalyvautų Eucharistijos slėpinyje“, – pasakoja Mindaugas. Su vaikais dalyvaujame Kristaus gimimo ir Kristaus prisikėlimo šventėse. Didįjį ketvirtadienį vaikučiai su tėveliais dalyvauja Paskutinės vakarienės šventime: visi bendrai laužome neraugintą duoną ir dalinamės nefermentuotomis vynuogių sultimis. „Kad kiekvienas pajustų Eucharistijos paslaptį, kuri ateina per Kristų, Jo žodžius ir prisilietimą“, – sako Mindaugas.

Mindaugas Juknelis. Asmeninio albumo nuotrauka

Tiesa, Jėzus per Paskutinę vakarienę laimino vyną, smarkiai besiskiriantį nuo to, kurį šiais laikais ragaujame mes. „Anksčiau žmonės nežinojo dabartinių gamybos procesų – kaip išlaikyti, išvalyti, išfiltruoti vyną, kad nebūtų nuosėdų, tačiau tik dabar mes supratome, kad tokie vynai suteikia ypatingumo. Šiuo metu kaip tik populiarėja nefiltruoti, natūralūs, biodinaminiai vynai“, – sako žinovas. Senovėje vyno gamybai buvo naudojamos molinės amforos. „Sakartvele tuos indus įkasa į žemę, Viduržemio jūros regione jį dažniausiai laikydavo olose (…) vėsesnėse patalpose, kad vynas pernelyg greitai nesurūgtų“, – pasakoja Mindaugas. Be to, rūgimui buvo naudojamos laukinės mielės. Vynas būdavo saldus, į jį būdavo dedama prieskonių – cinamono, gvazdikėlių, kardamono, kumino, rozmarino ir visko, ko tik būdavo po ranka. M. Juknelis sako, kad kažką panašaus darome mes, kai gaminame punšą.

M. Juknelis primena, kad vynmedis yra bene dažniausiai Šventajame Rašte minimas augalas. Jis taip pat yra ir paties Kristaus simbolis – viename iš palyginimų Jėzus sako: Aš esu vynmedis, o jūs mano šakelės. Be Manęs jūs neduosite vaisių, sudžiūsite ir mano Tėvas jus surinks ir sudegins. Mindaugas pasakoja, kad vynmedis yra augalas, kuriam reikia daug priežiūros – jo šakeles reikia tinkamai apgenėti, apkarpyti ir pasaugoti. Tuomet, anot vyno žinovo, augalas „duoda mažiau vaisių, bet tie vaisiai būna labai ypatingi“. Lygiai taip pat ir su vaikais – anot Mindaugo, jei jais gerai rūpinamasi, kiekvienas vaikas yra „deimančiukas“ sau ypatingu būdu.

Unsplash.com nuotrauka

„Deimančiukų“ Mindaugas ieško ir darbe. „Kadangi esame mažiukai – tik du žmonės įmonėje – nusprendėme, kad vešimės vyną tik iš mažų šeimos vyninių, kur žmonės savo rankomis dirba žemę, ir vynas būna unikalus“, – pasakoja jis. Mūsų tikslas rasti ir atvežti į Lietuvą tokio gėrimo, kurio dar nėra. Supažindinti žmones su gėrimo gaminimo subtilybėmis, pradedant nuo vietovės, dirvožemio, vynmedžių, pačių vyndarių, kurių dėka ir gimsta šis gėrimas. Jis gan skeptiškai atsiliepia apie dideles vyno gamybos kompanijas, „milijonais butelių“ gaminančias gėrimą. „Vynas viduje tas pats, bet etiketė gražesnė ir gali būti 5–6 eurais brangiau, – sako žinovas. – Žmonės pasiima butelį, jei stiklas storesnis, sunkesnis, tai galvoja, kad ir vynas bus geresnis.“ Be to, didžiuliuose vynuogynuose vaisiai skinami kombainais – tuomet kartu su vynuogėmis patenka sraigių, vabalų, ir visa tai išspaudžiama.

Lietuvoje, anot vyno žinovo, nuo seno įsigalėjusios prastos alkoholio vartojimo tradicijos. „Reikia ne gerti, bet ragauti, kad galėtum pasimėgauti.“ Anot pašnekovo, nebūtina visada išgerti visko, kas įpilta tau į taurę, arba atkimšus vyno butelį pabaigti jį iki galo, „nebent atidarėte ypatingo vyno ir ypatingai progai su draugais, kurie supranta kas tai yra“. Mindaugas pasakoja apie savo patirtį prieš 20 metų vienoje kelionėje į Portugaliją: „Sėdim keturiese prie staliuko, mums atnešė pusantro litro vyno. Vasara, karšta. Esame išauklėti mandagiai, nepalikti maisto, jei atneša ant stalo. Pasidalinome keturiese visą butelį. Žiūrime, mums jau nelabai gerai.“ Todėl kitą dieną jie nusprendė stebėti vietinius ir mokytis iš jų. „Jie truputį vyno įsipila ir vandeniu praskiedžia. Ir mes palikome daugiau nei pusę, nes nebereikėjo, ir visi jautėmės kultūriškai paaugę. Džiaugiuosi, kad išmokome.“ Mindaugas siūlo pamąstyti, kas iš to, kad atkimšę butelį jį čia pat išgersite. „Juk tikslas nėra išgerti ir prisigerti, o susipažinti su vynu, su tos šalies kultūra, tradicijomis, vyndario filosofija“, – sako Mindaugas ir prisimena popiežiaus Pranciškaus žodžius: „Gyvenimui reikalingas vanduo, bet vynas išreiškia šventės vaišių gausą ir džiaugsmą. Šventei būtinas vynas.“

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Interviu metu pašnekovas ne kartą ragino vyną ne gerti, bet ragauti. Man smalsu išsiaiškinti, kaip tai daryti – todėl paruošiau nedidelę staigmeną: ant stalo padėjau dvi taures ir mažą buteliuką baltojo vyno. Paprašiau, kad parodytų, kaip reikia profesionaliai degustuoti vyną. Pradžioje jis pauosto taures ir sako: „Imk šitą, geriau pajusi skonį.“ Pasirodo, viena taurė prastai išplauta – susigėdęs lentynoje ieškau kitos. Tuomet jis apžiūri etiketę, pakomentuoja vynuogių rūšį (ragavome souvingoną), įsipilame po porą gurkšnelių vyno. Mindaugas įgudusiu judesiu teliuskuoja vyną taurėje. „To reikia tam, kad vynas gautų kontaktą su oru ir pasklistų pirminiai, o vėliau ir antriniai aromatai“, – paaiškina jis.

Uostau vyną. „Apibūdink į ką panašu“, – sako jis. Ieškau žodžių – melionai? „Visi atsakymai tinka“, – sako Mindaugas. Ragaujame. Vyno žinovas sako skalauti kaip valantis dantis – tuomet skonis jaučiamas geriau. Jis pasakoja, kad žmonėms tas pats vynas gali priminti skirtingus dalykus – melionus, citrusinius vaisius, raugintus kopūstus, vaikystėje valgytą močiutės gamintą troškinį, lauko gėles, mišką. „Kartais degustacijų vedėjai aiškina – šitas vynas turi braškių aromatą, o tas – juodųjų serbentų. Ir žmonės uosto ir sako – o, tikrai, braškės. Nors iš tikrųjų pradžioje užuodi tiesiog raudoną vyną“, – šypsosi ekspertas. Todėl ragaujant vyną svarbu leisti sau laisvai sakyti, ką pajaučiame savo gomuryje. „Čia nėra neteisingų atsakymų, kiekvieno patyrimas – individualus“, – teigia vyno žinovas.

Britų rašytojas G. K. Chestertonas kadaise ragino ragauti vyną tuomet, kai esi tikrai laimingas ir nori dar pastiprinti tą jausmą, bet niekada netaisyti blogos nuotaikos alkoholiu. Vynas, anot Mindaugo, turi teikti džiaugsmą ir supratimą. „Tai žmogaus rankų darbo vaisius, su dieviškumo prisilietimu“, – sako Mindaugas. Krikščioniškoje kultūroje svarbus Kanos vestuvių įvaizdis – pirmasis Jėzaus stebuklas buvo vandens pavertimas vynu. Vestuvių šventė ir nuotaka taip pat yra svarbūs Bažnyčios įvaizdžiai Šventajame Rašte. Mindaugas prisimena tėvo Stanislovo paraginimą: „Vaikeliai, atsiminkite, kad gyvenimą reikia švęsti. Ateinam kaip į puotą prie altoriaus.“ Belieka pašnekovui palinkėti sėkmės darbuojantis Viešpaties vynuogyne.