Kiekvieną žmogų, susidūrusį su kunigu Bertjė, sujaudindavo jo atsidavimas: gebėjimas atsisakyti patogumų, gyvenimo paprastumas, jo uolumas.

Didžioji gyvenimo dalis praeina be kilnių žygdarbių, kuriais galėtume pasididžiuoti Dievui, ir tik kartais tenka dideli išbandymai.

Roberto kapas Niuminsterio bažnyčioje dar ir šiandien pritraukia būrius piligrimų.

Palaimintas, kas suklydęs gailisi ir taisosi, o ne išsisukinėja gražiomis pasakomis.

Prieš tapdamas vienuoliu jis gyveno kaip nerūpestingas dvariškis. Vienos medžioklės metu patyrė regėjimą, pakeitusį tolesnį jo gyvenimą.

Krikščionis klausia Dievo kelio tam, kad galėtų jį rasti ir juo eiti, ir pasilieka ieškančiu, o ne užsispyrėliškai viską jau žinančiu.

Bonifacas paliko šalį, kurioje buvo gerbiamas mokslininkas, mokytojas ir kunigas, įsitikinęs, kad jo pašaukimas – misionierystė.

Dievas yra meilė, o pagal jo paveikslą sukurtas žmogus yra teisingas, gailestingas ir mylintis.

Šv. Pranciškus Karačijolas taip dažnai ir taip paveikiai kalbėdavo apie Dievo meilę, kad pagarsėjo kaip Dievo meilės skelbėjas.

Nurodydamas į Trejybės slėpinį, Dievas pakviečia žmogų į pačias savo prigimties gelmes, visiškai save meilėje dovanodamas.

Jo meilė broliams ir seserims ypač pasireiškė per Krokuvą užklupusią maro epidemiją, kai pranciškonai be atvangos darė viską, ką galėjo.

Kunigai nori sužinoti, ar Jėzus turi leidimą būti pranašu!